Ministras ketvirtadienį atskleidė, kad tokias galimybes kaimyninės valstybės jau aptarė.

„Teko (diskutuoti su Latvija dėl trąšų tranzito šia šalimi – ELTA) ir tokia galimybė egzistuoja“, – „Žinių radijui“ atskleidė G. Landsbergis.

„Turėjau galimybę išsakyti, kad tai būtų sunkiai suprantama Lietuvoje, jei toks sprendimas įsigaliotų mūsų broliškoje valstybėje. Bet tokia galimybė neatmetama, nes privalomo sankcijų režimo nėra“, – sako ministras.

Jis tikina, kad pati Latvijos vyriausybė solidarizuojasi su Lietuvos sprendimu tranzitą užkardyti ir abi šalys nuolatos dalinasi informacija, tačiau, pabrėžia Lietuvos diplomatijos vadovas, atsiradusiomis galimybėmis visgi gali pasinaudoti privatus Latvijos verslas.

„Tai ne nuo (Latvijos – ELTA) vyriausybės priklausantys sprendimai. Vyriausybė labai palankiai nusiteikusi ir linkusi bendradarbiauti. (...) Bet yra privačios kompanijos, kurios matydamos, kad teisinių pasekmių nėra tiesiog gali imti ir vykdyti verslą taip, kaip joms atrodo“, – pažymi G. Landsbergis.

ELTA primena, kad gruodžio 8 d. dieną įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos geležinkeliais nesustojo, kadangi geležinkelių tinklą valdantys „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinį avansą už pervežimus keliems mėnesiams į priekį.

Dėl neužkardyto tranzito „Lietuvos geležinkelių“ valdyba antradienį priėmė sprendimą po pereinamojo laikotarpio atleisti įmonės direktorių Mantą Bartušką, o susisiekimo ministras Marius Skuodis kreipėsi į Vyriausybės nacionalinio saugumo komisiją bei viešoms diskusijoms registravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, kuriame nurodyta įvesti sankcijas iš Baltarusijos perkamiems, importuojamiems pervežamiems produktams, tarp jų – ir „Belaruskalij“ trąšoms.