„Mūsų nuomonė su prezidentu tikrai sutampa, kad Vyriausybės planas yra beveik neveikiantis. Jeigu mes kalbame apie tai, kiek yra įmonių, gavusių INVEGOS paramą, tai paramos poreikis yra skaičiuojamas dešimtimis milijonų, o ir pažadėti Vyriausybės pinigai yra kaip milijardas eurų. Tai su kokia lengva ranka tą milijardą Vyriausybė patvirtino ir pensininkams, kitoms nuskriaustomis grupėms po 200 eurų kiekvienam. Palyginus, kiek Vyriausybė yra pridėjusi skirtingų slenksčių verslo paramai, tai tiesiog neadekvatu, mes, be abejonės, tai aptarėme. Mano pozicija yra tokia, kad matydamas neveikiančią Vyriausybės paramą, aš turėjau argumentą, kodėl aš balsuoju už tuos 200 eurų. Todėl, kad tai yra bent jau kažkoks tai šapelis ir paklausos skatinimas, kad ekonomika šiek tiek gautų deguonies. Žmonės, gavę tuos 200 eurų, pirkdami šiek tiek skatins ekonomiką, nes kitos priemonės praktiškai neveikia. Tai iš čia ateina dar vienas dalykas, kad prezidentas taip pat jaučiasi įpareigotas ieškoti priemonių, kurios padėtų verslui veikti. Jo siūloma GPM laikino mažinimo idėja yra būtent į tai orientuota, na kad kas nors turi būti padėta verslui, nes Vyriausybė to nedaro“, – Eltai po pokalbio su G. Nausėda teigė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderio teigimu, prezidento siūlymas laikinai sumažinti GPM krizės laikotarpiu yra svarstytinas. Kita vertus, G. Landsbergis teigia, kad jis norėtų pamatyti, kaip tai dera su biudžetu.

Mūsų nuomonė su prezidentu tikrai sutampa, kad Vyriausybės planas yra beveik neveikiantis.

„Prezidento idėja dėl GPM, mano požiūriu, yra svarstytina, nes kitų idėjų iš Vyriausybės mes praktiškai negirdime, todėl turi įsitraukti opozicija ir Prezidentūra. Bet norėdami geriau įvertinti, kaip tai dera bendrame biudžeto kontekste, mes galų gale turime pradėti matyti biudžetą. Tiek patvirtinus tą Vyriausybės milijardo planą, tiek prezidento 460 milijonų siūlomą lengvatą, vis dėlto mes nematome, kaip tai bendrame biudžete atrodys. Mes nematome, kiek pinigų yra pasiskolinta, kiek jų yra likę dar neišleistų ir t.t. Tai tos priemonės svarstytinos, bet jas reikia surašyti į biudžetą. Tai mano siūlymas prezidentui buvo pareikalauti Vyriausybės ateiti į Seimą su pataisytu biudžetu“, – sakė G. Landsbergis.

G. Landsbergis pabrėžė, kad konservatoriai yra paruošę ekonomikos gaivinimo planą ir juo pasiruošę pasidalinti su Prezidentūra bei Vyriausybe.

„Mes esame parengę ekonomikos gaivinimo planą. Trijų laikotarpių: dabartinio, ilgojo ir vidutinio laikotarpių. Tai mes, be abejonės, pasidalinsime juo su prezidentu ir Vyriausybe“, – Eltai sakė jis.

Kvaila Vyriausybės ambicija

Konservatorių lyderis G. Landsbergis teigia, kad daugiau nei septynis mėnesius nepaskirtas vadovas į ekonomikos ir inovacijų ministrus – kvaila Vyriausybės ambicija. Pasak jo, Lietuvoje yra ne vienas kompetentingas asmuo, galintis užimti ministro pareigas.

„Tai jau darosi kvaila Vyriausybės ambicija. Seniausiai šią problemą galima buvo išspręsti. Aš tikrai manau, kad yra kandidatūrų, kurias būtų palaikiusi ir Prezidentūra, ir Seime nebūtų buvę didelių debatų. Tai ir dabar ministerijoje dirbantys viceministrai, arba agentūrų vadovai, kad ir Mantas Katinas, kurie dirba prie to paties ekonomikos plano ir konsultuoja Vyriausybėje. Tai tikrai yra itin kompetentingi žmonės, gebantys dabar gerai dirbti, ir neabejočiau, kad iki rinkimų sugebėtų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.

Tai jau darosi kvaila Vyriausybės ambicija. Seniausiai šią problemą galima buvo išspręsti.

ELTA primena, kad koronaviruso sukeltiems ekonominiams padariniams svarbi Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) jau septynis mėnesius neturi nuolatinio vadovo. Ministro paieškos, pažymi politologai, tapo chaotiškos ir neapibrėžtos. Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus Luko Savicko kandidatūrą valdantieji tikino, kad geresnių pasiūlymų už pirmiau teiktąjį neturi, todėl naujų kandidatų prezidentui jie nebesiūlys. Vyriausybės koridoriuose atnaujintos kalbos dėl ministerijų jungimo, perskirstant Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos bei Aplinkos ministerijų funkcijas.

Vis dėlto prasidėjus COVID–19 pandemijai bei sulaukus nemažai kritikos iš verslo atstovų, premjeras Saulius Skvernelis dar balandžio mėnesį užsiminė, kad diskusijos dėl naujo ministro paskyrimo su G. Nausėda vėl pradėtos.