Pasak ekonomisto, vien kalbos apie prekybos karą Europoje smukdo investicijas bei mažina vartotojiškumą. Didžiausios pasekmės Lietuvai pasijaus tuomet, jei muitai bus taikomi automobiliams, tai reikšmingiausia ES prekė, o kai kurios automobilių detalės gaminamos būtent Lietuvoje.

„Europa turėtų jautriai reaguoti į prekybos karą. Ne tik dėl to, kad labai daug išveža, bet ir dėl to, kad vien tik kalbos apie galimą tarifų įsigaliojimą smukdo pasitikėjimą. O tai smukdo investicijas, mažina žmonių vartojimą. Tai kitą kartą nereikia tų kietųjų rodiklių, pakankama minkštųjų pasitikėjimo rodiklių pablogėjimo, ir mes matome, kad situacija ima keistis“, - sakė DELFI TV konferencijoje dalyvavęs G. Nausėda.

Pasak ekonomisto, vis didesni importo muitai lems didesnes kainas, mažesnį vartojimą, kokybės prastėjimą. Ir tai tikrai nėra Kinijos kelias, kuris veda į laimėjimą.

Lietuva tarp pralaimėtojų atsidurtų ypač tuomet, jei abipusei ,,muitų spiralei“ būtų taikomi ir muitai automobiliams.

„Kinija yra labiausiai pažeidžiama šito prekybos karo teritorijoje, kadangi ji labai daug išveža į JAV. Nors šiuo metu ji mėgina elgtis veidrodiniu principu - kiek amerikiečiai uždeda muitų, tiek Kinija atsako lygiai tokia pat verte. Gali galvoti, kad jie laimės šį ekonominį „ping pongą“, bet ekonominis „ping pongas“ yra šiek tiek kitoks. Ir čia gali pralaimėti abi pusės. Labai tikėtina, kad abi pusės ir pralaimės“, - teigė G. Nausėda.

Anot ekonomisto, Lietuvai blogiausias scenarijus prasidėtų tuomet, kai šalys taikytų abipusius muitus automobiliams.

„Lietuva tarp pralaimėtojų atsidurtų ypač tuomet, jei abipusei ,,muitų spiralei“ būtų taikomi ir muitai automobiliams. Tai labai reikšminga eksporto prekė, ypač ES. Maždaug 30 proc. pagamintų automobilių eksportuojama į JAV. Antras dalykas - automobiliai labai kompleksiška prekė, sudaryta iš daugybės sudėtinių dalių. Kai kurias iš šių sudėtinių dalių gamina Lietuvos įmonės, štai taip šie efektai pasiektų ir mus“, - sakė ekonomistas

Ketvirtadienį JAV gali pakelti tarifų normą papildomų 200 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos prekių importui, o šie planai skirti spausti Pekiną dėl prekybos politikos reformų, praneša JAV pareigūnai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė Jungtinių Valstijų prekybos atstovo apsvarstyti siūlomų tarifų padidinimą nuo planuotų 10 iki 25 proc., pažymėjo teisininkas Robertas Lighthizeris.

Vašingtonas ir Pekinas įsivėlė į ginčus, kai JAV apkaltino Kiniją, kad šios nuo eksporto priklausoma ekonomika naudojasi nesąžininga politika ir subsidijomis bei vagia JAV technologines žinias. D. Trumpas pagrasino įvesti tarifus visam Kinijos eksportui į Jungtines Valstijas.

JAV pastarąjį mėnesį apskundė savo prekybos partneres, kurios atsakomaisiais muitais reagavo į JAV tarifus plienui ir aliuminiui. Šie JAV prezidento D. Trumpo įvesti tarifai ir pagal JAV įstatymus, ir pagal tarptautines prekybos taisykles yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmadienį pareiškė JAV įgaliotinis prekybos klausimais R. Lighthizeris. Tuo tarpu atsakomieji muitai, kuriuos, be kitų, ėmė taikyti ES, anot jo, nusižengia PPO taisyklėms.

PPO įteiktas skundas prieš ES, Kiniją, Kanadą, Meksiką ir Turkiją. D. Trumpas tarifus plienui ir aliuminiui paskelbė kovą - ES, Kanadai ir Meksikai iki birželio pradžios buvo suteikta išimtis. Kinija balandį paskelbė atsakomuosius muitus, Turkija - birželio 21-ąją, ES - birželio 22-ąją. Kanados atsakomieji muitai įsigaliojo liepos 1-ąją, Meksikos - birželio 5-ąją.

Tarptautinis valiutos fondas įspėjo, kad dabartiniai prekybos konfliktai netrukus taps didžiausia grėsme pasaulio ekonomikai. D. Trumpas jau pagrasino naujais 200 mlrd. dolerių importo muitais, be kita ko, automobiliams iš Europos bei kiniškoms prekėms.