„Ką reiškia 20,6 proc. šalies gyventojų, gyvenančių žemiau skurdo ribos? Tai yra 576 tūkst. žmonių – gerokai per daug, kad galėtume nusiraminti. Vilniaus dydžio gyventojų skaičius finansiškai nesuveda galo su galu!“, – feisbuke sako G. Nausėda.

„Tokių atvejų, kai dirbantis žmogus negali išbristi iš skurdo spąstų, mūsų šalyje apskritai neturėtų likti. Tačiau būtent šioje srityje kol kas matome mažiausiai pažangos – dirbančiųjų skurdo rizika sumažėjo vos 0,2 proc. O ir pajamų nelygybė išlieka pernelyg aukšta – mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių asmenų pajamos skiriasi net 6,4 karto“, – kalba šalies vadovas.

Jis pažymi, kad didžiausias skurdo rizikos lygis ir vėl yra tarp senatvės pensininkų ir siekia 35,1 proc.

„Teigiamai nuteikia, kad šis rodiklis pagerėjo, palyginti su 2018 metais Tai rodo, kad pensijų indeksavimas veikia ir jis negali būti stabdomas – pensijos ir toliau turi didėti sparčiau už atlyginimus“, – teigia G. Nausėda.

Statistikos departamentas kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 2,3 proc. punkto. 2019 metais apie 576 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Statistikos departamento duomenimis, disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime – 27,9 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 1,7 proc., o kaime – sumažėjo 3,4 proc. punkto.

Skurdo rizikos riba 2019 metais buvo 379 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 metais, padidėjo 10 proc.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 31,6 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 6,1 proc. punkto.