„Mano įsitikinimu, tikrai nepakankamai išnaudojame smulkiųjų ūkininkų ir prekybininkų potencialą. Atvirkščiai – mes juos stumiame iš rinkos ir kartais tai darome sąmoningai, ypatingai kuomet įsijungia rinkos konkurencijos jėgos“, – antradienį žurnalistams Kėdainiuose sakė G. Nausėda, susitikęs su vietos žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais.

„Mes matome, kad tiesiog smulkieji ūkininkai ir prekybininkai netenka savo vietų santykiuose su dideliais prekybos centrais, kurie teikia prioritetą stambiems tiekėjams“, – pridūrė prezidentas.

Smulkieji ūkininkai ir prekybininkai netenka savo vietų santykiuose su dideliais prekybos centrais, kurie teikia prioritetą stambiems tiekėjams.

Pasak šalies vadovo, didiesiems tiekėjams įgijus „papildomą rinkos jėgą“ kainos auga tiek gamybos, tiek logistikos, tiek prekybos grandinėse.

„Šiandien mes daug kalbėjome apie tai, kad kažkaip Lietuvoje nustojome diferencijuoti produktus pagal jų kokybę. Orientuojamės tik į kainą, perkame pigiausias prekes, dažnai perteklinę produkciją, kuri mus pasiekia iš kitų valstybių. Tuo tarpu savo geros kokybės dažnai vietinės kilmės produkciją išvežame į kitas valstybes ir parduodame brangiau. Tai nėra normalu“, – sakė G Nausėda.

Jo teigimu, viešuosiuose pirkimuose turi atsirasti daugiau vietos trumposioms maisto prekių grandinėms.

„Kai kurios savivaldybės šiuo požiūriu yra pajudėjusios. Žemės ūkio ministerija yra numačiusi tam tikrą finansavimą siekiant jas skatinti, tačiau egzistuoja daugybė biurokratinio pobūdžio kliūčių, tame tarpe ir viešųjų pirkimų procese, ir mums vis dar nepavyksta išeiti iš to užburto rato, kuriuo jau skundžiamės daugybę metų – orientacijos vien tik į kainą ir į blogą kokybę“, – teigė G. Nausėda.

„Dėl to kenčia tiltai (Kėdainiuose įgriuvęs tiltas – BNS), mūsų skrandžiai, kuomet kalbame apie maisto produktų kokybę, kenčia visi“, – pridūrė jis.

Šalies vadovui nerimą kelia pernai daugiau nei trečdaliu pabrangęs maistas, kurio kainų augimas viršija kitų prekių brangimą.

„Ypatingai kelia nerimą maisto produktų kainų augimas, kuris gerokai viršija kitų prekių grupių brangimą, o ne paslaptis – viršija taip pat ir panašius infliacinius procesus kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – sakė G. Nausėda.

„Turime analizuoti ir aiškintis priežastis“, – teigė šalies vadovas.

2022 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 34,7 procento.

Būtina stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą

Valstybės institucijos turi ieškoti ir rasti būdų, kaip stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, sako  prezidentas. Tai jis teigė Kėdainiuose vykusioje diskusijoje su žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais.

„Žemės ūkio sektorius Lietuvai ypač svarbus. Ne tik dėl apsirūpinimo maistu, bet ir dėl kaimo gyvybingumo, regionų stiprėjimo. Lygiai kaip ir smulkusis bei vidutinis verslas, kuris yra viena iš mūsų šalies ekonomikos varomųjų jėgų“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.

Pasak jo, smulkusis ir vidutinis verslas sudaro daugiau nei 99 proc. Lietuvos įmonių, sukuria du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP), jame dirba beveik trys ketvirtadaliai visų darbuotojų.

Atsakingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ūkininkais, privalo ieškoti ir rasti veiksmingų priemonių, kurios prisidėtų prie smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimo, konkurencijos didinimo, trumpųjų maisto grandinių, kooperacijos skatinimo.

„Atsakingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ūkininkais, privalo ieškoti ir rasti veiksmingų priemonių, kurios prisidėtų prie smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimo, konkurencijos didinimo, trumpųjų maisto grandinių, kooperacijos skatinimo“, – sakė šalies vadovas.

Pasak jo, didelį nerimą kelia spartus ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, mažėjimas – 2016–2020 metais šis skaičius siekė 44 proc.

Susitikime su Kėdainių rajono vadovais šalies taip pat aptarė finansinio savarankiškumo, ekonominius, socialinius ir kitus savivaldai aktualius klausimus.