Tokią šalies vadovo poziciją Prezidentūra išplatino po Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijos.

„Prezidentas akcentavo būtinybę kuo skubiau susitarti dėl ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo instrumentų, kad šalys narės galėtų kuo greičiau pasinaudoti jais, siekdamos ekonomikos skatinimo ir reformų įgyvendinimo“, – rašoma pranešime spaudai.

„Šalies vadovas pažymėjo, kad ES biudžetas ir Europos gaivinimo fondas turėtų būti vienodai ambicingi ir sąžiningi – visos valstybės narės turi turėti galimybių pasinaudoti jais, atsižvelgdamos į objektyvius kriterijus“, – teigia Prezidentūra.

G. Nausėda taip pat tradiciškai paragino didinti finansavimą sanglaudai ir sparčiau vienodinti tiesiogines išmokas žemdirbiams, tinkamai finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir Karaliaučiaus specialiosios tranzito programos finansavimą.

Vaizdo konferencijoje vadovai išdėstė savo požiūrį į Europos Komisijos pasiūlymą rinkose pasiskolinti 750 milijardų eurų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti  nuo pandemijos nukentėjusioms šalims.

Daugiausia nesutarimų kol kas kelia fondo dydis ir tai, kokia dalis paramos būtų skiriama subsidijoms, o kokia – paskoloms.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų sudaro subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – galimos paskolos.

Derybos gyvame vadovų susitikime Briuselyje vyks liepos mėnesį.