- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas teigia, jog kol kas anksti vertinti, kiek įmonių ir organizacijų pasinaudos galimybe nutraukti sutartis su Lietuvai priešiškos valstybėmis.
„Galimybė nutraukti sutartis dėl kilmės arba tokius tiekėjus pašalinti, jeigu jie yra iš Rusijos arba Baltarusijos, atsirado tik nuo praėjusios savaitės, todėl kaip perkančiosios organizacijos ja pasinaudos, kol kas sunku prognozuoti“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda BNS sakė Darius Vedrickas.
VPT vadovo teigimu, ar bus pasinaudota tokia galimybe, labiausiai priklausys nuo alternatyvų.
„Kiekvienu atveju perkančioji organizacija įsivertins, kokia yra konkurencija ir ar yra alternatyva tam tikrai prekei ar paslaugai“, – sakė D. Vedrickas.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė priešiškų valstybių sąrašui – juo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame sąraše – Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.
Pasak VPT vadovo, apskritai pernai viešiesiems pirkimams išleista beveik vienu milijardu eurų daugiau nei 2020-aisais.
„Žinoma, išleidome daugiau, beveik vienu milijardu: yra tam tikrų niuansų, kurie turbūt bendrai įtakoti infliacijos“, – BNS teigė D. Vedrickas.
Jo teigimu, kelia susirūpinimą, kad pernai daugėjo atvejų, kai pradėti pirkimai buvo nutraukiami.
„Nors vidutinis tiekėjų skaičius išliko toks pat, kaip ir užpernai, tačiau vis daugiau pasiūlymų yra atmetama arba pirkimo procesas nesibaigia sudaryta sutartimi. Tas kelia tam tikrų klausimų, bendrai kalbant apie viešųjų pirkimų sistemą. Tikslas būtų, kad kuo didesnis skaičius pradėtų pirkimo procedūrų pasibaigtų sudaryta sutartimi“, – aiškino VPT vadovas.
„Galbūt tai nepadaryti namų darbai iš perkančiųjų organizacijų pusės, o kartu tai yra ir tam tikrų pirkimo būdo arba pirkimo optimizavimo galimybių blogas pasirinkimas“, – pridūrė D. Vedrickas.
Kaip nurodoma VPT 2021 metų veiklos ataskaitoje, atmestų pasiūlymų skaičiaus dalis palyginti nuo 20,9 proc. 2020-aisiais iki 21,8 proc. pernai. Dažniausiai pasiūlymai buvo atmetami dėl per didelės kainos – 49,2 proc. visų pasiūlymų (2020 metais – 44,6 proc.).
Pernai viešųjų pirkimų vertė sudarė 6,5 mlrd. eurų, 2020 metais – 5,6 mlrd. eurų, 2021 metais įvyko 9,8 tūkst. pirkimo procedūrų (2020 metais – 9,4 tūkst.).
G. Nausėda: viešųjų pirkimų sistemoje yra pažangos, bet padėtis dar netenkina
Viešųjų pirkimų sistemoje matoma pažangos, tačiau apskritai situacija netenkina, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, vis dar yra pernelyg daug neskelbiamų pirkimų, taip pat konkursų, kur dalyvauja tik vienas tiekėjas, remiamasi tik mažiausios kainos kriterijumi, pranešė Prezidentūra.
„Nors viešųjų pirkimų sistemoje yra pažangą indikuojančių rodiklių, situacija nėra tenkinanti. Vis dar pastebimas dažnas perkančiųjų organizacijų siekis turėti kuo daugiau galimybių naudotis konkurencingų viešųjų pirkimų procedūrų išimtimis“, – po susitikimo su VPT vadovu D. Vedricku sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, svarbu, kad viešųjų pirkimų sistema būtų profesionali, depolitizuota ir skaidri.
„Turime siekti kuo efektyvesnės ir skaidresnės viešųjų pirkimų sistemos, todėl tikiuosi, kad proveržis bus pasiektas nuo 2023 metų įgyvendinus mano inicijuotus ir Seimo priimtus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, numatančius viešųjų pirkimų specialistų atestavimą ir pirkimų centralizavimą“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, būtina skatinti darniuosius pirkimus, kuo dažniau taikant aplinkos apsaugos reikalavimus, pradedant taikyti socialinius kriterijus, bei skiriant daugiau dėmesio inovacijų pirkimams.
Prezidentas pabrėžė VPT svarbą įgyvendinant pokyčius, tačiau taip pat turi būti aiški ir kitų atsakingų institucijų lyderystė ir suinteresuotumas.
D. Vedricko teigimu, savivaldybės taip pat rengiasi pirkimų centralizavimui nuo 2023 metų, pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė rodo stiprų įsipareigojimą siekiant šio tikslo.
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nuo 2023 metų numato atestuotų viešųjų pirkimų specialistų įtraukimą į komisijų darbą ir jų depolitizavimą, pirkimų centralizavimą savivaldybėse, aktyvesnį aplinkos apsaugos ir socialinių kriterijų taikymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...