Šalies vadovas antradienį sakė, kad nauji mokesčiai turi būti patvirtinti „su pakankamai dideliu įspėjamuoju laikotarpiu“, tačiau pelno mokesčio pakeitimams gali būti daroma išimtis.

„Gal dar būtų galima kalbėti apie tokį mokestį kaip pelno mokestis, jo mokėjimas turi tam tikrą specifiką, jis yra išdalinamas dalimis ir galbūt tai nėra taip skausminga, jeigu jis įsigalioja su mažesniu įspėjamuoju laikotarpiu“, – žurnalistams Utenoje sakė G. Nausėda.

Valdantieji šiuo metu svarsto papildomai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.

G. Nausda teigė, kad spręsdamas dėl kitų metų biudžeto be naujų mokesčių įvedimo taip pat atidžiai vertins iždo atitikimą fiskalinės drausmės įstatymui.

Pasak jo, stichiškas biudžeto svarstymas Seime suteikia pagrindą inicijuoti naujas taisykles, kurios numatytų, jog nauji mokesčiai atsirastų „su tam tikru pakankamai dideliu įspėjamuoju laikotarpiu“.

„Turėtumėme atskirti – egzistuojančių mokesčių lengvatų mažinimas, tarifų didinimas galbūt gali būti svarstomas su mažesniu kontrolės ar parengimo laikotarpiu, tačiau visiškai nauji mokesčiai (...) turėtų būti įvedinėjami gerokai atsargiau ir tikrai ne šitaip chaotiškai, kaip dabar“, – tvirtino G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė, kad jį džiugina biudžete numatytas pensijų ir vaiko pinigų augimas.

„Taip, tai yra žingsnelis, kad ir kuklus, gerovės valstybės link, tačiau tai turi turėti abi subalansuotas puses. Mes turime ir socialinius tikslus, bet, kita vertus, negalime įstumti ir verslo, ir gyventojų į tokią stichišką padėtį“, – sakė prezidentas.