- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė ir Seimas priėmė teisingus sprendimus padedant gyventojams ir verslui smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms, sako Lietuvos prezidentas. Anot Gitano Nausėdos, laukiant pagalbos priemonių visuomenėje buvo jaučiamas nerimas, tačiau jas patvirtinus įtampa nuslūgo, todėl sprendimus prezidentas vadina teisingais.
„Kas man svarbiausia, kad iki tų priemonių priėmimo visuomenėje buvo susiklosčiusi tokia nervinga situacija, buvo grasinama visuotiniais streikais ir taip toliau ir panašiai. Verslas tikrai buvo nepatenkintas, nes visiškai nieko nematė, jokių paramos priemonių sau. Po to, kai jos buvo patvirtintos, viskas pakankamai greitai nusiramino ir tai man yra geriausias įrodymas, kad vis dėlto buvo priimti teisingi sprendimai“, – trečiadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.
Jo žodžiais, už tai galima pagirti Vyriausybę ir Seimą.
„Man tikrai apsiverčia liežuvis pagirti ir Vyriausybę, ir Seimą, kuomet yra pagrindas tai daryti, bet aš tikrai nepulsiu girti ten, kur nėra už ką girti“, – teigė G. Nausėda.
„Energetikos krizė gerąja ta žodžio prasme privertė pasitempti ir suvokti situacijos rimtumą ir tos pradinės priemonės biudžete, kurios buvo pasiūlytos, ne tik gerokai išplėstos, papildytos, bet ir įgijo visai kitą svorį nei buvo planuojama pradžioje“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda sako, kad prie to prisidėjo ir prezidentūra.
„Nenoriu, kad tai skambėtų kaip pasigyrimas, bet mes visą tą laiką buvome šalia ir mes raginome, kad valstybės pareiga yra padėti žmonėms išgyventi šį sunkų laikmetį, kuris buvo labai lengvai apibrėžiamas – šaltasis metų sezonas. Didžiulės energetikos kainos ir tikrai norint tikėtis iš žmonių solidarumo, valstybei pačiai reikia demonstruoti solidarumą, ypač sudėtingais valstybės gyvavimo laikotarpiais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, valstybės pagalba biudžetui kainavo nemažai, tačiau Lietuva tuo neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Tai buvo padaryta, priemonių paketas buvo pasiūlytas tikrai adekvatus susiklosčiusiai situacijai, nors tai kainavo tikrai nemažai biudžetinių pinigų, šiandien mes kalbame apie beveik 5 proc. bendrojo vidaus produkto sudarantį biudžeto deficitą, tai nėra mažai, bet, patikėkite, daugelis Europos Sąjungos valstybių priėmė visiškai atitinkamas ir, sakyčiau, palyginamus priemonių paketus“, – kalbėjo G. Nausėda.
2023 metų valstybės biudžete elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta 1,848 mlrd. eurų. Vien dujų ir elektros kainų kompensacijoms gyventojams skirta 812 mln. eurų, verslui – daugiau nei 200 mln. eurų.
Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių, o įmonėms, kurių pagrindinė veikla įtraukta į itin paveiktų sektorių sąrašą, bus išdalinta 30 mln. eurų paramos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...
-
L. Kasčiūnas – už bankų solidarumo įnašo pratęsimą bent metams1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad būtų už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar mažiausiai vieneriems metams. ...
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus1
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas ketina įteisinti skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Užimtumo įstatymo pataisų, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo – tikimasi, kad tai juos paskatins įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų4
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu7
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...