„Praeis rinkimai, ir tas spaudimas sumažės. Šiandien aš matau rinkimų kampanijos įkarštyje padiktuotus veiksmus, kuriais reikalauja V. Vasiliausko atsakomybės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ penktadienį sakė G. Paluckas.

Jo teigimu, tai yra rinkimų kampanijos dalis, kai mėginama sukurti tam tikrą informacinį lauką: bankai, krizės, pinigų grąžinimai. Esą Lietuvos banko vadovas tiesiog ne laiku ir ne vietoje yra įtrauktas į rinkiminius procesus.

„Tai yra labai bjaurus epizodas, kai dėl asmeninių interesų, dėl antipatijos ir kitų dalykų politikas, Seimo (Biudžeto ir finansų. – ELTA) komiteto pirmininkas (Stasys Jakeliūnas. – ELTA) ir jo patronas naudojasi savo tarnybine padėtimi, galia ir persekioja žmogų, kuris neturi nieko bendra su tais dalykais, dėl kurių vyksta tyrimas Seimo komisijoje“, – komentavo G. Paluckas.

Jis pridūrė, kad krizės laikotarpis buvo 2008-2009 metais, o V. Vasiliauskas Lietuvos bankui pradėjo vadovauti 2011 m. Pasak G. Palucko, reikia vertinti V. Vasiliausko padarytus pasiekimus, ir už tai paprastai duoda medalį, o ne siūlo atsistatydinti.

Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį rengė bendrą posėdį aptarti galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu, kuriame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisijos, atliekančios krizės tyrimą, pirmininkas S. Jakeliūnas pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku V. Vasiliausku.

„Jausmai, emocijos, santykiai neturi nieko bendro, bet tai, ką leido sau pareikšti V. Vasiliauskas, mano įsitikinimu, netelpa į jo įgaliojimų ir net įprastų pareigūnų moralės ir etikos rėmus. Aš siūlyčiau aptarti Seime nepasitikėjimą juo, kaip Lietuvos banko valdybos pirmininku. (...) Tie pareiškimai apie beprasmiškiausią darbą, santykius su lavonais nedera jokiam valstybės pareigūnui, ypač tokios institucijos, kaip Lietuvos banko“, – sakė S. Jakeliūnas.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis posėdžio metu ragino prisidėti prie nepasitikėjimo kėlimo V. Vasiliausko.

„Šitas žmogus, kuris mano, kad už nieką neatsako, gali vadinti pastangas (krizės tyrimo komisijos. – ELTA) tuo, kuo vadina, tai kyla klausimas, kaip jis galėtų dirbti“, – sakė R. Karbauskis.

S. Jakeliūnas taip pat teigė, kad planuos parengti rezoliuciją su raginimu V. Vasiliauskui pačiam atsistatydinti.

Posėdyje su Lietuvos banko vadovais turėjo būti aptarta Lietuvos banko vadovų pozicija parlamentinio tyrimo atžvilgiu ir informacija apie galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu ir šio rodiklio įtaka Lietuvos žmonių būsto paskolų ir Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų didėjimui.

Į posėdį buvo kviečiamas Lietuvos valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, tačiau jam negalėjus dalyvauti posėdyje, į jį pasisiūlė ateiti jo pavaduotojas R. Kuodis. Vis dėlto jis trečiadienį pateikė raštą, kad į posėdį neatvyks.

Vietoje jų „valstiečiai“ pamatė Lietuvos banko valdybos narį Tomą Garbaravičių ir Finansinio stabilumo departamento direktorių Simoną Krėpštą, kurie greitai paliko posėdžių salę.

Kaip teigė (BFK) komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas, Lietuvos banko vadovas ar jo pavaduotojas yra tie asmenys, kurie turėtų atsakyti į visus klausimus.

V. Vasiliauskas Eltai teigė, kad atsistatydinimui iš pareigų nemato pagrindo.

„Per visą savo profesinę karjerą ir viešajame, ir privačiame sektoriuose niekada nevengiau atsakomybės. Tai įrodo faktai, veiksmai ir darbai. Nepasitikėjimo pagrindai yra teisės, o ne politikos sritis. Tai yra labai aiškiai įtvirtinta ir nacionalinėje, ir Europos Sąjungos teisėje. Todėl būtų gerai, kad kritikai įvardintų konkrečius teisinius pagrindus nepasitikėjimui reikšti, jeigu tokių yra. Atsistatydinimui nematau jokio pagrindo“, – teigiama Lietuvos banko Eltai atsiųstame V. Vasiliausko komentare.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.