„Ką šiuo metu galime pasakyti, tai infliacija yra, mano nuomone, mažėjimo trajektorijoje, kas reiškia, kad pinigų politikos švelninimas taip pat yra numatomas į ateitį“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Šimkus.

Jo teigimu, infliacija euro zonoje mažėja ir kitų metų antroje pusėje pasieks ECB tikslą – 2 procentus.

„Taip, dabar tai yra toks kelias dardantis, tai infliacija padidėja (aš kalbu apie euro zonos infliaciją), pamažėja ir to tikimasi, bet vis tiek ji kitais metais yra virš 2 proc., kitais metais antroje pusėje metinė infliacija jau bus 2 proc. teritorijoje, na, o 2026 metams (numatoma – BNS) kiek mažiau negu du – 1,9 proc.“, – aiškino LB vadovas.

Europos Centrinis Bankas nėra įsipareigojęs nei kažkokiam tempui, nei kažkokiam palūkanų normų dydžiui.

Vis dėlto, G. Šimkaus teigimu, nėra aišku, kada bazinės palūkanos galėtų nusistovėti ties 2-2,5 proc. riba.

„Tai nėra apie vieną ar kitą duomenį, bet tai yra apie duomenų visumą. Ir štai vakar buvo priimtas sprendimas sumažinti, iš tikrųjų, ateis duomenys, eis laikas ir kada bus sumažinta, tai priklausys būtent nuo duomenų ir to, ką jie rodė“, – teigė LB vadovas.

Jis pabrėžė, kad ECB nėra įsipareigojęs nei kažkokiam palūkanų normų dydžiui, nei jų mažinimo ar didinimo tempui.

„Iš tikrųjų per keletą metų mes matėme tų vadinamųjų juodųjų gulbių – lauki vieno, o ateina duomenys visai kiti ir signalizuoja kitus procesus, todėl iš tikrųjų reikia tokios strateginės kantrybės, nes kalbame ne apie atskirus duomenis, o kalbame apie duomenų visumą ir Europos Centrinis Bankas nėra įsipareigojęs nei kažkokiam tempui, nei kažkokiam palūkanų normų dydžiui“, – sakė G. Šimkus.

Ketvirtadienį ECB pagrindinę bazinių palūkanų normą sumažino 0,25 procentinio punkto iki 3,5 proc. Pakeitimas įsigalios rugsėjo 18-ąją.