„Pažadas yra suprantamas tos pusės taip, kaip ji nori suprasti. Mano pažadas yra parengti įstatymo projektą, kuris atliepia išskirtines aplinkybes, kurios yra susiformavusios finansų sektoriuje“, – Lietuvos banko (LB) ir Vilniuje dirbančios TVF misijos seminare penktadienį žurnalistams sakė ministrė.

„Tuo metu (2023 metų pavasarį – BNS) įstatymas buvo parengtas kaip galiosiantis dvejus metus, visgi, jei matau, kad situacija yra išskirtinė, išliekanti netipinė dar bent vienerius metus, įvertinus poreikius gynybos finansavimui yra teikiamas pasiūlymas pratęsti reguliavimą“, – pabrėžė G. Skaistė.

Anot ministrės, jei bus sutarta dėl pelno mokesčio didinimo, jo įplaukos gynybos finansavimą papildys tik 2026 metais, tuo metu bankų įnašas yra geras būdas gauti papildomų lėšų jau 2025 metais. 

„Man atrodo, kad šis sprendimas, reaguojant į vis dar besitęsiančias išskirtines aplinkybes finansų sektoriuje, yra geras būdas finansuoti gynybą tol, kol neturime dar pagrindinių pelno mokesčio įstatymo pakeitimo pajamų, kurios ateis pagrinde 2026-aisiais“, – sakė G. Skaistė.

Ministrė ketvirtadienį Seime teigė, jog išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus –  Europos Centrinis Bankas (ECB) tik birželį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas, o tai reiškia, kad jos stabilizuosis tik 2025 metų antroje pusėje ir tik tuomet bankų pelnas iš grynųjų palūkanų pajamų mažės.  

Ji ne kartą pabrėžė, kad rekordinių pelnų bankai sulaukė dėl ECB monetarinės politikos – aukštų palūkanų normų.

Pernai spalį finansų ministrė sakė, jog laikinasis bankų solidarumo mokestis dėl savo konstrukcijos ateityje negalėtų būti pratęstas, nes po 2024-ųjų nebeliktų bazės, nuo kurios yra skaičiuojamas įnašas.

Mokesčio pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.

Be to, E. Čipkutė kartoja, kad bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus labiau nei kitos įmonės. Jos teigimu, grynosios palūkanų pajamos, pagal kurias skaičiuojamas įnašas, šiemet jau mažėja, jos turėtų mažėti ir kitais metais.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti ir Vyriausybės, ir opozicijos siūlymus dėl solidarumo įnašo pratęsimo – parlamentarams teks apsispręsti, ar įnašas bus renkamas dar vienerius metus, ar jis taps nuolatiniu.

Anot finansų ministrės, Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų įmanoma surinkti 50–70 mln. eurų.