Kas dirba, tas užsidirba. Tiesa, yra kas tokiai bankų filosofijai nepritaria.

„Valstybė priėmė labai griežtus finansinius reikalavimus, žmonės priversti sunešti pinigus į bankus, savo pinigų išsiimti negali. Atsiranda didelė kontrolė ir bankas pradeda disponuoti žmonių pinigais, dėl to pradeda kilti banko pelnai“, – šnekėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų. Tai yra dar 3 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

„Ganėtinai neblogi metai buvo dėl to, kad kreditavimas augo įspūdingai – tiek verslo, tiek ir gyventojų – bene sparčiausiai visoje euro zonoje. Tai yra apie 15 proc. portfelis yra išaugęs“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.

„Revolut“ pagal turimą turtą pernai aplenkė „Swedbank“ ir tapo didžiausiu rinkos dalyviu Lietuvoje. Tačiau daugiausiai uždirbančių komercinių bankų sąraše – tie patys vardai. „Swedbank“ skaičiuoja, kad jų pelnas toks pat kaip ankstesniais metais – 360 mln. eurų. SEB bankas uždirbo 8 procentais, o „Luminor“ – beveik 4 procentais daugiau nei prieš tai.

„Iš viso yra sumokėta 700 mln. eurų, iš jų 400 mln. yra pelno mokestis ir apie 300 mln. eurų solidarumo mokesčio“, – teigė E. Čipkutė.

Pernykščiais rezultatais pasigirti gali ir Lietuvos bankas.

„Lietuvos banko pelnas 2024 metais – 144 mln. ir pelno įmoka bus rekordiškai didelė – 130 mln. eurų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Iš jų 116 mln. keliaus į Gynybos fondą. Kadangi pelnas, palyginti su 2023-aisiais, išaugo 6 kartus, Seimas specialiai keitė įstatymus, kad prie gynybos Lietuvos bankas prisidėtų daugiau. Solidarumo įnašas komerciniams bankams įvestas 2023-aisiais.

„Perspėjome – šis vadinamasis bankų solidarumo įnašas laipsniškai gali tapti pagunda padaryti jį nuolatiniu“, – sakė Seimo narys (LRLS) Eugenijus Gentvilas.

Tokiai pagundai neatsispiria jau ne pirmas.

„Matydami, kokia yra geopolitinė situacija, pasikeitimas, matydami Amerikos situaciją ir matydami Kinijos situaciją, tai siūlyčiau pratęsti bankų solidarumo mokestį“, – aiškino „Nemuno aušros“ lyderis.

Mokestį įvedę konservatoriai iš pradžių žadėjo, kad niekas jo nepratęsinės, mat palūkanoms sumažėjus tiesiog nebus nuo ko jį skaičiuoti, bet pernai birželį paėmė ir pratęsė.

„Kai pratęsinėjome šitą projektą, kalbėjome, kad tai yra laikinas, labiau orientuotas į tą situaciją aukštų palūkanų, tai situacija, panašu, keičiasi“, – tikino Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.

„Akivaizdu, kad palūkanos nuo maksimumo krito du kartus“, – teigė G. Šimkus.

Solidarumo mokestis įvestas staigiai išaugus palūkanoms. Tada bankai dėl susiklosčiusių aplinkybių gavo neplanuotai daug pajamų.

„Klausimas, kas yra apmokestinimo objektas? Ar apskritai yra pajamos, ar vis tik tos neįprastos, netikėtos pajamos? Mano akimis, tų netikėtų pajamų iš principo nebelieka jau, todėl vargiai tai galima vadinti solidarumo įnašu“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

R. Žemaitaitis nė neslepia, kad mokestis vadintųsi taip pat, bet skaičiuojamas jau būtų kitaip. Neva bankai labiausiai suinteresuoti daugiau investuoti į gynybą.

„Taip apsaugodami savo turtą, nes jeigu bankai neapsaugos turto ir esant kariniam konfliktui jų turtas bus sunaikintas, įmonės bankrutuos ir nuostolių niekas neatlygins“, – tvirtino R. Žemaitaitis.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

„Bankų pelnai, kurie atsiranda ne dėl atsitiktinių infliacijos priežasčių, o dėl geros bankų veiklos, kvalifikuotos bankų veiklos atsiradęs pelnas už gerą darbą, bankai valstybės rankomis yra baudžiami“, – aiškino E. Gentvilas.

„Solidarumo mokestis yra diskriminuojantis vieną sektorių“, – teigė E. Čipkutė.

„Aušriečiai“ mokestį siūlo pratęsti iki 2028-ųjų. Tačiau palaikymo koalicijoje, panašu, nesulauks.

„Jį pratęsinėti praktiškai neterminuotam laikui būtų valstybės pažado sulaužymas“, – pabrėžė premjeras Gintautas Paluckas.

Baiminamasi, kad padidėję mokesčiai išbaidys čia esančius ir tikrai nepadės pritraukti naujų bankų.

„Po dviejų Šimonytės metų apmokestinimo sureagavo SEB bankas, kuris savo centrinę būstinę Baltijos šalyse iš Vilniaus perkėlė į Taliną“, – šnekėjo E. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pas mus nėra normalios bankų konkurencijos, užtat tokie dideli pelnai, nes yra rinka, kaip sakant, padalinta“, – tvirtino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Neva pakankamai prie gynybos bankai prisidės mokėdami pelno mokestį. Jis ir taip gerokai didesnis nei kitų.

„Bankai moka ne 15 proc. pelno mokesčio tarifą, jie moka 20 proc. tarifą, tai yra vienintelis sektorius, kuris moka šitą didesnį pelno mokesčio tarifą“, – teigė M. Lingė.

„Pavadinkime, kad tai yra bankų apiplėšimo mokestis, kurį pasiūlė Žemaitaitis“, – sakė E. Gentvilas.

Pernai bankai susimokėjo 230 mln. solidarumo įnašo. Skaičiuojama, kad šių metų pabaigoje iš viso sumokėta suma sieks daugiau nei pusę milijardo eurų.