„Fondas yra kuriamas, kad būtų galima surinkti papildomas mokestines pajamas. Bet taip pat galėtų rinkti ir savanoriškas įmokas, labdarą, paramą galima būtų pervesti, tų, kurie norėtų tai daryti“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pirmadienį sakė G. Skaistė.

„Bus sukurta papildoma programėlė, kur žmonės galės savanoriškai deklaruoti ir galės kas mėnesį pervedinėti pinigus, jeigu tokį norą turės, tie, kurie nori prisidėti šiek tiek daugiau. Tačiau, sakyčiau, lūkestis pagrindinis, kad pagrindinis pajamų šaltinis visgi bus mokestinės pajamos“, – tvirtino ministrė.

Socialdemokratai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Saulius Skvernelis sako, kad kaip papildoma priemonė galėtų būti gyventojams platinamos gynybos obligacijos. Vis dėlto socialdemokratų seniūnė Seime Rasa Budbergytė sako, kad partijos siūlymas dėl gynybos obligacijų nebuvo išgirstas.

„Tas obligacijas, mano manymu, žmonės pirktų mieliau, nei žmonės į tą fondą savanoriškai aukotų tuos pinigus, gal ir be palūkanų“, – sakė R. Budbergytė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtina, kad be svarstomų mokestinių priemonių, savanoriškos aukos nors ir nesudarytų reikšmingos dalies fonde, galėtų būti principinis sprendimas kartu sudarant galimybes investuoti į gynybos pramonę.

„Tikrai nesusidarys iš žmonių ar iš savanoriškų įmokų didelė dalis, bet nepamirškime ir to dalyko. Žiūrėkite, kiek Lietuvos žmonės ar verslai aukoja Ukrainai, jie neabejotinai aukotų ir Lietuvos gynybos reikmėms (...). Turi būti žmonių aukos, žmonių skolintos lėšos ir galimybė investuoti, tarkime, karo pramonės objektai“, – sakė jis.

Apie Vyriausybės siūlymą steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos siekiant didinti gynybos finansavimą praėjusią savaitę jau po trečiojo politikų, verslo ir profsąjungų atstovų derybų rato pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Diskusijos vyksta siekiant padidinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kad Lietuva galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.

Šiam tikslui Finansų ministerija anksčiau siūlė keturis variantus, kaip surinkti papildomų pajamų, tarp jų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas.

Minėtoje TV3 laidoje pirmadienį ji teigė, kad jos vadovaujama Laisvės partija savo siūlymus suformuluos dar šią savaitę bei įvardijo, kam greičiausiai nebus pritarta.

„PVM siūlome vis tiktai nedidinti (...), taip pat ir PVM lengvatos šildymui nejudinti. Taip pat – nebegrįžti prie nekilnojamojo turto (mokesčio – BNS), pirmam būstui ypatingai. Bet kai kurios kitos opcijos yra įmanomos ir mes apie jas konkrečiai pakalbėsime plačiau šią savaitę“, – sakė A. Armonaitė.