„Pandemijos metu Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų Baltijos valstybių, nukentėjo sąlyginai mažiau, negu kitų Europos Sąjungos valstybių. Tarkime, mus lyginant su Pietų Europos valstybėmis, skirtumas yra tikrai ženklus. Pandemijos metu Lietuvos ekonomika krito 0,1 proc. BVP. Tai yra beveik nieko. Tuo tarpu Pietų Europoje krito keliais procentais, kai kur ir 7-8 proc.“, – portalui „15min“ kalbėjo G. Skaistė.

Ministrė pažymi, kad visame regione infliacijos rodikliai yra gan panašūs, o šiek tiek aukštesnius Lietuvos kainų augimo tempus lėmė būtent didesnės šalies gyventojų vartojimo galimybės.

„Dėl to, kad pandemijos metu ekonomika nukentėjo mažiau, žmonės turi santykinai šiek tiek daugiau lėšų ir dėl to paklausa prekėms nemažėja. Todėl natūralu, kad pasiūla neturi motyvacijos mažinti kainų. Dėl to, kad nuperkama už tokią sumą, už kurią yra pasiūloma“, – tikino ji.

Be to, finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad bendrus infliacijos rodiklius paveikia ir tai, kad lietuviai santykinai didesnę visų išlaidų dalį skiria būtent labiausiai brangstančioms prekėms.

„Tokios prekės, kaip energijos, transportui, maistui skiriamos lėšos santykinai užima didesnę dalį vartotojų krepšelyje, negu kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kadangi būtent šios prekės augo ženkliau, negu kitos, dėl to Lietuvoje infliacija yra šiek tiek didesnė, negu kitose valstybėse“, – teigė G. Skaistė.

ELTA primena, kad pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) metinė (2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. birželiu) infliacija sudarė 20,5 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 21 proc.

Tuo metu visoje euro zonoje vartotojų kainos birželį didėjo 8,6 proc., lyginat su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, skelbia

Infliacijos lygis euro zonoje dar niekad nebuvo toks aukštas nuo tada, kai euras 1999-aisiais buvo įvestas kaip negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė.