Ekonomika kyla

G. Skaistė minėjo, kad visos institucijos prognozuoja tam tikrą Lietuvos ekonomikos augimą. Šiuo metu prognozuojamas apie 0,5 proc. realus augimas.

Darbo rinka, anot ministrės, atrodo pakankamai neblogai. Ir dėl darbo užmokesčio kilimo prognozių, ir dėl kitų dedamųjų.

Vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčiai prognozuojami didesni nei infliacija. Prognozuojama, kad 2023 m. vidutinis darbo užmokestis augs vidutiniškai 9 proc., o vidutinė metinės infliacija – 8,5 proc.

„Infliacijos rodikliai lėtėja šeštą mėnesį iš eilės. Tikimės, kad infliacijos pikas tikrai jau yra praeitas“, – sakė Lietuvos finansų vadovė. Vienas teigiamų veiksnių – spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos. Ministrė pastebėjo, kad nusistovinčios energetikos kainos leidžia formuoti tikslesnes ekonomines prognozes ir investicijų politiką.

„Jeigu pavyktų sparčiau įsisavinti ES struktūrinių fondų paramą, tai taip pat duoda postūmį ekonomikai, didesnius vidaus ir užsienio pasitikėjimo rodiklius“, – teigė G. Skaistė, pridūrusi, kad valstybė negali kontroliuoti visų ekonomikai įtakos turinčių veiksnių. Remiame Ukrainą, bet karo pasekmių Lietuvos ekonomikai suvaldyti neįmanoma. Tas pats ir dėl COVID-19 pandemijos. Tenka tiesiog švelninti jų sukeliamas neigiamas pasekmes.

Kokie prioritetai?

Nacionaliniame pažangos plane, kuriame numatyti pagrindiniai darbai iki 2030 m., ši Vyriausybė išskyrusi tris esminius prioritetus: žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas.

Klimatui neutralios ekonomikos kryptis, pokyčiai žemės ūkyje, transporto srityje. Siekis atverti kuo daugiau suskaitmenintų duomenų ir kuo daugiau sprendimų priimti jais remiantis, nustoti tobulinti skirtingų institucijų kuriamas elektronines sistemas, o suderinti jas taip, kad teiktų kuo didesnę naudą verslui ir valstybei. Švietimo reformos įgyvendinimas ir jos tęstinumo užtikrinimas.

Kalbant apie energetinį saugumą neatsietinas elektros generacijos Lietuvos stiprinimas. Tai užtikrintų didesnį stabilumą, prognozuojamumą ir nepriklausomumą.

G. Skaistė vardijo, kad didžioji dalis investicijų būtent todėl ir skirta aplinkosaugai ir klimato kaitai – žaliojo kurso  politikai, mokslui, inovacijoms.

Šiuo metu užbaigiama 2014-2024 m. ES Struktūrinių fondų perspektyva. Prasidėjusi naujoji 2021-2027 m. struktūrinių fondų perspektyva. Pagreitį įgauna instrumentas, sukurtas per pandemiją – planas „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamas iš Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (Recovery and Resilience Facility).

„Plano rėmuose bus finansuojamos kompleksinės struktūrinės reformos ir sprendžiamos Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusios problemos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse bei šalies proveržį ir konkurencingumą užtikrinantys iššūkiai, susiję, visų pirma, su žaliąja pertvarka bei skaitmenine transformacija. Jau prasideda šio plano investicijų etapas. Turėsime iššūkių įgyvendinti pakankamai didelį investicijų srautą per ateinančius dvejus metus“, – kalbėjo G. Skaistė.

Plano papildymai

Iš ES fondų ir plano „Naujos kartos Lietuva“ iki 2027 m. verslui skiriama 1,1 mlrd. eurų. Didelė dalis skiriama verslo ir mokslo sinergijai. Moksliniams projektams ir inovacijoms – 540 mln. eurų.

Trečiadienį Vyriausybėje buvo svarstomas plano „Naujos kartos Lietuva“ papildymas. Iš pradžių buvo suplanuoti 2 mlrd. investicijų subsidijų forma Lietuvai, bet taip pat numatyta galimybė gauti paskolą iš to paties instrumento geresnėmis sąlygomis ir prisidėti prie tų tikslų, kurie yra suplanuoti.

„Mes ta galimybe pasinaudojome, planuojame skolintis apie 1,8 mlrd. eurų iš to instrumento. Dar esame susiplanavę kelis projektus, kurie galėtų būti finansuojami paskolų forma iš EK. Tai yra paskola iš EK, todėl norime ir grąžinti per finansinius instrumentus atgal, kad nebūtų naštos biudžetui į deficitą“, – aiškino ministrė.

„Verslui iš šios dalies aktualu elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Yra siekis sukurti papildomą 1GW energijos, iš kurių daugiau kaip pusė būtent verslui. Tai reiškia, kad verslas turės galimybę, tiek stambus, tiek tir mažesnis, gauti lengvatines paskolas įsirengti savo energijos šaltinius savo teritorijoje ar nutolusioje elektrinėje“, – pridūrė G. Skaistė.

Naujas dalykas – 1 mlrd. eurų inovacijoms per Nacionalinę plėtros įstaigą paskolų forma inovatyviems žaliems verslams, skaitmeninėms technologijoms, gamybos procesų žalinimui, aukštos pridėtinės vertės naujų technologijų kūrimui, diegimui ir eksportui.

„Tikimės, kad tai verslams duos likvidumo ir galimybių investuoti į valstybės užsibrėžtų tikslų pasiekimą ir ekonomikos transformaciją“, – teigė ministrė.

Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane taip pat numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai, kibernetiniam saugumui ir tvariam krovinių gabenimui Nemunu, mažinant transporto sektoriaus taršą.

Per kelerius metus iš viso tikimės sukaupti 10 mlrd. eurų portfelį.

Plėtros fondas

Nacionalinės plėtros fondas, formuojamas sujungiant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), UAB Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA) ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (ŽŪPGF), užtikrins didesnes investicijas į strateginės veiklos sritis.

Iki šiol bendras jų portfelis buvo 4,2 mlrd. eurų, o taip pat per pandemiją buvo suformuotas papildomas 1 mlrd. Eurų portfelis.

„Iš ES Struktūrinių fondų perspektyvos planuojame nukreipti  ateinančius tris milijardus eurų. Per kelerius metus iš viso tikimės sukaupti 10 mlrd. eurų portfelį, ir jis taps stipriu partneriu verslui, gaunant visas paslaugas „per vieną langelį“, – planuoja G. Skaistė.

Vieninga investavimo strategija padės ieškoti sinergijos tarp skirtingų finansinių priemonių. Fondas plės galimybes, pritraukiant privačius investuotojus ir institucijas, stambius tarptautinius investuotojus, prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos.

Žalieji finansai

Lietuva, siekianti tapti regiono žaliųjų finansų centru, pasirengė Žaliųjų finansų veiksmų planą, planuojama steigti žinių ir kompetencijų centrą  – Žaliųjų finansų institutą.

Jis skirtas užtikrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą kuriant naujas finansines priemones bei didinti visuomenės informuotumą apie tvarumą ir tvarius finansinius produktus.

„Lietuva imasi regioninės lyderystės tvariųjų finansų srityje ir siekia sukurti ekosistemą, kuri padėtų mobilizuoti tiek viešas, tiek ir privačias lėšas Lietuvos žaliajai transformacijai, įgavusiai ypatingą svarbą šiandieniniame geopolitiniame kontekste“, – teigė G. Skaistė.

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė. Likusią dalį turės užtikrinti privatūs subjektai.

Lietuvoje žalioji pertvarka įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai numatyta beveik 7,8 mlrd. eurų, iš kurių net 2,6 mlrd. eurų bus skirta žaliajai pertvarkai.