- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidurvasarį galutinai paaiškės, ar liks galioti pelno mokesčio lengvata, leidžianti įmonėms neatlygintinai suteikti lėšų Lietuvos kino gamintojams, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Lengvatą kinui planuojama svarstyti (...) liepos mėnesį, kuomet bus detaliau kalbama apie specialiąsias apmokestinimo sąlygas“, – atsakyme BNS nurodė ministrė.
Klausimas dėl šios mokestinės lengvatos buvo aptartas šią savaitę Seime. „Valstietis“ Robertas Šarknickas per Vyriausybės valandą teigė, kad kino industrija yra sunerimusi, jog po septynerių metų lengvatos galiojimo ji gali būti panaikinta.
G. Skaistė leido suprasti, kad „lengvatos dizainas“ gali keistis, nes jis kelia tam tikrų klausimų dėl piktnaudžiavimo galimybių.
„Kalbant apie lengvatos dizainą, turbūt visą laiką reikia pasižiūrėti, kas yra galutinis naudos gavėjas. Šiuo atveju šios lengvatos dizainas yra toks, kad naudos gavėjas yra ne tik kino industrija ir filmai, kuriuos pasiekia privačių įmonių parama, bet taip pat ir privačios įmonės, kurios užsidirba iš to, kad remia filmus. (...) Lengvatos dizainas yra toks, kad suteikiama lengvata yra didesnė negu parama, skiriama kino industrijai“, – kalbėjo G. Skaistė.
Lengvatos dizainas yra toks, kad suteikiama lengvata yra didesnė negu parama, skiriama kino industrijai.
„Bet kalbant apie tai, kad lengvata yra terminuota, tikėtina, kad dėl jos kokių nors konkrečių sprendimų nebus imtasi, tačiau kalbant apie užsienio investicijas į filmus, reikia pastebėti, kad pelno mokesčio lengvata yra taikoma Lietuvos įmonėms, kurios remia filmų statybą, todėl tų užsienio filmų kūrėjų investicijos į Lietuvą, jos yra susijusios labiau su patogia infrastruktūra, kuri susikūrė dėl šios lengvatos praeityje, o ne dėl lengvatos pratęsimo į ateitį“, – pridūrė ministrė.
Investicijos į kino sektorių – rekordinės
Nepaisant karantino ribojimų ir strigusių darbų, kino sektorius pernai sulaukė rekordinių investicijų dėl pelno mokesčio lengvatos – Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, 2020-aisiais filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko 11,3 mln. eurų filmų gamybai – daugiausiai per visą lengvatos veikimo laikotarpį.
LKC teigia matantis pelno mokesčio lengvatos populiarėjimą ir tarp nacionalinių filmų gamintojų: per visą lengvatos veikimo laikotarpį nacionaliniai filmai surinko 5,9 mln. eurų investicijų, iš jų kone pusę sumos – 2,5 mln. eurų – gauta pernai.
Iš viso per 2014–2020 metus, pasinaudojus lengvata, bendrai pritraukta 35,6 mln. lėšų filmų gamybai.
Mokestine lengvata gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikusi lėšų Lietuvos filmo gamintojui mažindama apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį. Nuo 2019 metų Lietuvos ar užsienio kino kūrėjams suteikta bendra parama, kuriai gali būti taikoma lengvata, gali siekti 30 proc. visų filmo gamybos išlaidų. Iki tol ši dalis sudarė 20 procentų.
Lengvata yra terminuota ir galioja iki 2023 metų pabaigos – 10 metų, nes sprendimą dėl įsigaliojimo Seimas priėmė 2013 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos teismas nenagrinės „Rosneft“ ieškinio – tai kenktų šalies saugumui
Lietuvos teismas nutraukė bylą, kurioje Rusijos naftos koncernas „Rosneft“ prašė taikyti restituciją bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ nekilnojamojo turto (NT) sandoriams. ...
-
Ekspertai: Europos Centrinio Banko sprendimai gali sulėtinti ekonomikos augimą
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų, ekspertai pastebi, kad ECB kiekybinį skatinimą keičia griežtinimas. Anot jų, tai gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą. ...
-
Pirkėjai šiurpsta – bananai brangsta ne dienom, o valandom: greit neįpirksime?31
Prekybos centrų daržovių ir vaisių skyriuose absoliutūs favoritai – bananai. Jų kilogramas kainuoja jau netoli dviejų eurų. Prekybininkai prognozuoja, kad bananai dar brangs. Kodėl, pasakojama LNK reportaže. ...
-
„Audimo“ vadovė: ženklas Rusijoje naudojamas be leidimo, prekės – iš senų kolekcijų
Aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos gamybos įmonė „Audimas“ neturi verslo ir turto Rusijoje, o jos prekės ženklai Maskvos parduotuvėse naudojami be leidimo, tikina bendrovės vadovė. ...
-
„Oro navigacija“ pernai aptarnavo 1,2 proc. daugiau skrydžių
Valstybės įmonė „Oro navigacija“ pernai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 166,2 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei 2021 metais, ketvirtadienį pranešė įmonė. ...
-
Tariamasi, kaip bus skirstomi „Rail Baltica“ pajėgumai
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūrą savo šalyse valdysiančios įmonės „LTG Infra“, „Eiropas Dzelzcela linijas“ ir „Rail Baltic Estonia“ sutarė, kaip turėtų būti skirstom...
-
Kelių direkcijos atstovas: įgriuvusio Kėdainių tilto remontą tikimasi pradėti šiemet5
Kėdainiuose įgriuvusio tilto per Nevėžį remontą tikimasi pradėti šiemet, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas. Anot A. Vilkelio, ar pavyks anksčiau pradėti darbus, priklausys nuo projektuotojų. ...
-
Valstybė pernai gavo beveik 1,4 mlrd. eurų viršplaninių pajamų5
Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai siekė 15,9 mlrd. eurų – 1,382 mlrd. eurų (9,5 proc.) daugiau nei planuota ir 2,641 mlrd. eurų (19,9 proc.) daugiau nei 2021 metais. ...
-
G. Skaistė: pensijų kaupimui reikia stabilumo2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antros pensijų pakopos sistema gali būti tobulinama, tačiau pabrėžia, kad čia svarbus stabilumas ir nuoseklumas. ...
-
G. Skaistė: bus aiškinamasi, kodėl lietuviai būstui skolinasi už kintamas palūkanas2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiks...