G. Skaistė ragina sukurti naujus finansinius instrumentus ukrainiečius priimančioms šalims

  • Teksto dydis:

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina sukurti naujus finansinius instrumentus Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms.

Tai ji antradienį Briuselyje aptarė su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos komisaru Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu), pranešė Finansų ministerija.

„Situacija reikalauja praktinio europinio solidarumo, jog labiausiai paveiktos Bendrijos šalys nebūtų paliktos su šiuo iššūkiu dorotis vienos, o finansine našta būtų proporcingai pasidalinta“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Anot ministrės, siūloma sukurti laikiną ES lygmens instrumentą, kuris leistų finansuoti ukrainiečių, gavusių prieglobstį ES valstybėse, poreikius. Šis instrumentas galėtų būti finansuojamas iš 2022 ar 2023 metų ES biudžeto.

Kitas galimas kelias – pasinaudoti 2016 metais laikinai įsteigto ES pagalbos pabėgėliams Turkijoje instrumento patirtimi ir svarstyti papildomas priemones už ES biudžeto rėmų, nukreiptas į labiausiai su humanitarine krize susiduriančias ES šalis.

Papildomų instrumentų poreikį Lietuva jau yra išreiškusi birželį vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) drauge su Latvij ir Estija.

G. Skaistė taip pat pabrėžė, kad Lietuva remia humanitarinės, karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai teikimą ir ji turi būti didinama.

„Palankiai vertiname pastaruosius sprendimus dėl 1 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos skyrimo Ukrainai. Tačiau turint omenyje didžiulius poreikius, šių lėšų nepakanka. Turėtume skubiai užtikrinti greitą ir sklandų likusios beveik 8 mlrd. eurų ES makrofinansinės pagalbos išmokėjimą ir toliau telkti platesnę Vakarų partnerių ir tarptautinių finansinių institucijų paramą, mobilizuojant papildomus resursus“, – sakė ministrė.

Ministrė su komisaru taip pat aptarė Komisijos siūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių. Lietuva remia EK pastangas sukurti naujus ES lygmens nuosavus išteklius siekiant užtikrinti sklandų ES biudžeto finansavimą per Pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą ir tarptautinių įmonių pelno apmokestinimą, tačiau siūlymą dalį pajamų iš apyvartinių taršos leidimų pervesti į ES biudžetą vertina atsargiai, kadangi šios lėšos yra vienas pagrindinių nacionalinių klimato kaitos tikslų priemonių finansavimo šaltinių.


Šiame straipsnyje: Gintarė Skaistėkaras Ukrainojepagalba ukrainiečiams

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių