„Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė. 

Kai kuriems politikams teigiant, kad gynybos ir kitus poreikius galima padengti iš biudžeto augimo, finansų ministrė vertina, jog augimas „pats per save nesukurs“ proveržio. Ji pabrėžė, kad didžioji dalis naujų biudžeto pajamų yra paskirstomos pagal indeksuojamas sritis.

„Daugelį politikų, ypač naujų, įtakoja pastarojo meto biudžeto pajamos, smarkiai susijusios su infliaciniais procesais. Normaliais laikais biudžeto pajamos auga apie 5 proc. Tai tikrai nėra kažkas kosminio, kas galėtų padaryti esminį proveržį. Didžioji dalis šių ekonomikos augimo lėšų užprogramuota automatiškai išleisti, nes jos užkoduotos priemonėse su indeksavimu. Pavyzdžiui – pensijų didinimui“, – komentavo ministrė.

„Tad didžioji dalis augimo padalinta dar prieš pradedant formuoti biudžetą“, – tvirtino ji.

Taip pat G. Skaistė užsiminė, kad šiuo metu draudimo sutarčių apmokestinimas diskutuojamas su socialiniais partneriais ir politikais. Jos vertinimu, galutinis sprendimas dėl priemonės bus priimtas iki 2024 m. galo, o apmokestinimui pritarus – jis būtų taikomas nuo 2025 m. vidurio.

Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą.

 

„Esame atviri diskusijoms su visais. Reikia nepamiršti, kad lapkričio viduryje rinksis naujas Seimas, tai daug kas priklausys nuo to, kokia nauja koalicija susiformuos, koks bus jų požiūris. Ir, matyt, sprendimai gali būti priimti iki metų pabaigos“, – kalbėjo ministrė.

„Pasiūlymas yra, kad priemonė įsigaliotų nuo ateinančių metų vidurio. Tai laiko priimti sprendimui yra“, – paminėjo ji.

ELTA primena, kad Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.

Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.

Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.

Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.

Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.

Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.