- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai prognozuojant, kad valstybės skola šiemet išaugs iki daugiau nei 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad toks augimas pandemijos kontekste yra neišvengiamas, kadangi auga tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai dėl koronaviruso pandemijos susiformavę valstybės įsipareigojimai.
„Reikia turėti omenyje, kad ilguoju laikotarpiu tai (skolos augimas – ELTA) gali turėti poveikį šalies rezultatams ir tam, kaip mus vertins institucijos, kurios galų gale nustato ir skolinimosi normas. Tuo pačiu reikia numatyti, kad gali ateiti diena, kai tas skolinimasis nebebus toks pigus, koks jis yra šiandien, ir skolos aptarnavimo kaštai gali tapti problema. Tad nusimatyti tvarų išėjimą iš dabartinės pandemijos situacijos reikėtų, bet reikėtų tai daryti, kai turėsime platesnį, aiškesnį vaizdą, kas vyks artimiausiu metu“, – „15min“ antradienį teigė ministrė.
Anot G. Skaistės, valstybė kelių metų bėgyje privalės grįžti į tvarų valstybės poreikių finansavimo kelią.
„Esame numatę skolos suvaldymo strategiją parengti kitų metų pirmą ketvirtį, kai matysime ir pandeminę situaciją ir pasaulinį kontekstą bei sprendimus, kuriuos priims atsakingos institucijos dėl skolinimosi galimybių laisvumo. Nes tos išskirtinės skolinimosi galimybės tikriausiai galios dar ir 2022 metais bendrąja išimtimi iš Stabilumo ir augimo pakto, bet tikėtina, kad 2023 metais turėsime pradėti grįžti į tvarų kelią ir pradėti po truputį gyventi pagal tai, kiek pajamų surenkame“, – akcentavo ji.
G. Skaistė pabrėžė, kad valstybės pajamos pandemijos laikotarpiu neaugo, tad skolinimosi artimiausiu metu išvengti nepavyks.
„Manau, kad per ateinančius metus vis tiek skolos lygis neišvengiamai augs, kadangi ilgalaikiai įsipareigojimai auga. Ne tik COVID-19 išlaidos, kurios yra vienkartinės, bet ir tie įsipareigojimai, kurie yra ilgalaikiai – tai ir pensijos, ir darbo užmokestis. Tuo tarpu valstybės pajamos neaugo, tad natūralu, kad tam skirtumui padengti reikės ieškoti skolinimosi galimybių“, – sakė ji.
Šiuo atveju itin svarbu, kad valstybės skola neaugtų pernelyg sparčiai, teigė finansų ministrė.
„Tikėtina, kad per artimiausius 1-3 metus skolos lygis dar bus linkęs augti, tik norėtųsi kad jis augtų ne taip sparčiai kaip pernai, kai skolos lygis šoktelėjo 12 proc. Nesinorėtų sulaukti 60 proc. barjero, kurį turime ir europiniu mastu nusistatę“, – teigė ji.
„Ilguoju laikotarpiu norėtųsi grįžti į tvarų 40 proc. skolos dydį, bet matau, kad artimiausiu metu tai tikrai yra iššūkis“, – pridūrė G. Skaistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas su EVT pirmininku aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius
Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu) telefonu aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius. ...
-
Į Šeštokus atvyko antrasis traukinys iš Ukrainos
Pirmadienį į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko antrasis bandomasis traukinys iš Ukrainos, atgabenęs grūdų krovinį, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). ...
-
„Rail Baltica“ vėžes nori tiesti ten, kur gyvena žmonės: savivaldybė kreipėsi į teismą
Kazlų Rūdos savivaldybė skundžia Susisiekimo ministerijos sprendimą tiesti „Rail Baltica“ vėžės trasą ten, kur šiuo metu gyvena apie 400 žmonių. Apie tai pokalbis LNK laidoje su Kazlų Rūdos meru Mantu Varaška. ...
-
Naujovė Raseinių rajone: nemokamos kelionės vietiniais maršrutais2
Nuo liepos Raseinių rajone keleiviai nemokamai važiuos priemiesčio ir miesto reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais. ...
-
Kaip įrengti renovuojamo daugiabučio vėdinamą fasadą
Modernizuodami daugiabučius namus ne tik padidiname jų energinį efektyvumą, taip sumažindami išlaidas šildymui, bet ir kuriame sąlygas sveikesnei, patogesnei gyvenamajai aplinkai, bei pageriname estetinę pastato išvaizdą. Jau ne pa...
-
G. Landsbergis: Vakarai galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumą
NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
Siūlomos elektromobilių plėtrai palankios įstatymo pataisos1
Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis registravo įstatymų pakeitimų projektus, kuriais siekiama paskatinti elektros įkrovimo stotelių plėtrą Lietuvoje bei nuo kelių naudotojo mokesčio atleisti komercinius, krovininius elektromobilius. ...
-
Elektros rinkos barometras: per savaitę elektra Lietuvoje brango 56 proc.5
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo aukštyn – elektra brango 56 proc., iki 189,35 Eur/MWh. Analogiškas kainos augimas fiksuotas ir Latvijoje, o Estijoje kaina kilo kiek mažiau, 50 proc., iki 181,06 Eur/MWh. ...
-
Užimtumo tarnyba: įstatymo pataisos padės mažinti ilgalaikį nedarbą3
Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau dvylika mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savait...
-
R. Kuodis apie ekonominius sunkumus: reiktų formuoti lūkesčius, kad ateityje bus dar blogiau
Valstybė neturėtų ateities sąskaita švelninti dabar kilusių ekonominių sunkumų, o patys gyventojai turėtų nusiteikti, kad jų gerovė ilgai augo, tad teks išgyventi ir blogesnius laikus, sako ekonomistas Raimondas Kuodis. Jo teigimu, pro...