Nors galinčiųjų taupyti mažėja, tačiau gyventojų taupymo nuostatos  stiprėja – atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

Galimybės taupyti mažėja

2009 m. pradžioje, lyginant su 2007 m. pabaiga, sumažėjo šeimų, sugebančių be didelių sunkumų laiku apmokėti visas sąskaitas ir kreditinius įsipareigojimus (2009m. – 34 proc., 2007m. – 45 proc.). Atitinkamai daugėja tokių, kuriems kartais (nuo 27 iki 30 proc.) arba nuolat (nuo 16 iki 23 proc.) tenka susispausti ir pataupyti. Taip pat nuo 6 iki 13 proc. išaugo vėluojančių laiku vykdyti kreditinius įsipareigojimus dalis.

Lietuvos gyventojų galimybės taupyti mažėja: maždaug pusė (51 proc.) respondentų nurodė, kad dažniausiai arba visada išleidžia visas mėnesio pajamas, tuo tarpu 2007 m. pabaigoje taip teigė 44 proc. apklaustųjų. Didėjantį finansinio nesaugumo jausmą atskleidžia tai, kad gerokai išaugo gyventojų, kurie teigė, kad staigiai sumažėjus pajamoms jie neišgyventų nė 3 mėnesių, dalis: nuo 49 (2007 m. ) iki 62 proc. (2009 m.).

Santaupų kaupimo galimybių vertinimas rodo ir tam tikrą visuomenės grupių atskirties didėjimą. Aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji, didžiausių pajamų atstovai ir didmiesčių gyventojai dažniau nurodė sugebantys atidėti santaupoms iš savo reguliariai gaunamų pajamų.

Pritarimas taupymo nuostatoms stiprėja

Jei atidėti santaupoms pavyko tik kas trečiam namų ūkiui, tai taupymo nuostatoms pritarė didžioji dalis respondentų. 73 proc. apklaustųjų teigia, jog jie visada stengiasi taupyti juodai dienai (2007m. tokių buvo 66 proc.). Atitinkamai auga prieštaravimas tokiems teiginiams kaip „Aš linkęs gyventi šia diena, o rytoj bus kaip bus” (76 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, 2007 m. – 71 proc.), „Aš geriau pagyvensiu šiandien, nei dabar planuosiuos sau aprūpintą senatvę” (75 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, 2007m. – 62 proc.). Su pastaruoju teiginiu dažniau linkę sutikti 18-25m. amžiaus apklaustieji, didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

Santaupos indėliuose arba namuose

Pastebima, kad mažėja turinčiųjų populiariausias kaupimo priemones: turintys indėlį banke nurodė 26 proc. (2007 m. – 34 proc.), o santaupas namuose – 24 proc. (2007 m. – 31 proc.) apklaustųjų. Dar 20 proc. teigė turintys vartojamąją paskolą/lizingą.

Pagrindinė priežastis, kodėl pinigai dedami į indėlius bankuose ar laikomi namuose - investavimui per maža turima suma. Tokį atsakymą nurodė 46 proc. respondentų, laikančių santaupas namuose ar indėliuose. 32 proc. teigė pinigus laikantys nenumatytoms išlaidoms, 24 proc. tiesiog baiminasi galimo investicijų nuvertėjimo, 16 proc. sakė nepasitikintys finansinėmis institucijomis, o 11 proc. pripažino, kad jiems trūksta žinių apie investavimą.

Dažniausiai per paskutinius 5 metus priimtas finansų tvarkymo sprendimas – įsigyta vartojamoji paskola/ lizingas (19 proc.). Po 16 proc. įvardino per paskutinius 5 metus pradėję kaupti santaupas namuose ar įnešę indėlį į banką. Dar 9 proc. nurodė investavę į nekilnojamąjį turtą, o 8 proc. – paėmę paskolą būstui. Aukščiausio išsimokslinimo respondentai bendrai įvardino turintys daugiau kaupimo priemonių ar kreditinių įsipareigojimų.

Indėlį priimtiniausiu pinigų taupymo būdu laiko 40 proc. gyventojų (2007 m. – 39 proc.), antroje vietoje – santaupų laikymas namuose (22 proc., palyginimui, 2007 m. – 18 proc.). Nepaisant nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, 2009 m., kaip ir 2007 m., 21 proc. respondentų rinktųsi investicijas į nekilnojamąjį turtą.