Gardžią duoną kepa jaunos rankos

Pagal senas tradicijas duoną kepantys bendrovės „Garliavos duona“ kepėjai džiaugiasi prieš pusantrų metų persikėlę į naujas patalpas ir dabar galintys džiaugtis ne tik padidėjusia gamybos apimtimi, bet ir pristatantys savo gaminius į daugiau Lietuvos vietovių nei anksčiau.

Pradėjo kepdami šakočius

Verslininkas Petras Niuneva verslą pradėjo nuo šakočių kepimo 1992 m. Po aštuonerių metų sugalvota verslą praplėsti, tada imta kepti duoną ir pyragus.

„Garliavos duonos“ gaminius pirkėjai labai greitai įsimena, nes kepėjai savo kepiniams naudoja tik natūralius raugus, o jų gaminių receptūra – patikrinta laiko. Vieną jų įmonės technologai rado dar tarpukariu išleistoje knygoje „Ūkininko patarėjas“.

Labai greitai „Garliavos duonos“ kepiniai, ypač duona, tapo mėgstama pirkėjų. Paragavę šių kepinių, žmonės jų ieško ir tampa ištikimais įmonės klientais.

„Neseniai paskambino pagyvenusi moteris ir papasakojo, kad tik valgant mūsų keptą duoną jai nedidėja skrandžio rūgštingumas. Tai buvo bene geriausias įvertinimas. Aš ir pats nevalgau jokios kitos duonos, ant mano stalo – tik mūsų kepyklos gaminiai“, – didžiuodamasis paties įkurtu verslu pasakojo P.Niuneva.

Patikėjo verslo sėkme

Ilgą laiką verslininkas nuomojosi apie 600 kv. m ploto patalpas.

Poreikis plėsti gamybą ir sukurti patogias darbo vietas kepyklos darbuotojams subrandino mintį apie nuosavą kepyklos pastatą.

Būtent šiai statybai verslininkui reikėjo banko paskolos.

Pradėjęs bendrauti su banko darbuotojais dėl paskolos verslininkas sužinojo, kad įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) gali suteikti garantiją ir iš dalies kompensuoti palūkanas.

Prisimindamas bendravimą su šios įmonės darbuotojais, kepyklos savininkas džiaugėsi, kad neteko ilgai gaišti įtikinėjant, kad jo įmonė verta pasitikėjimo.

Pagal sutartį INVEGA trejus metus kompensuos pusę priskaičiuojamų paskolos palūkanų.

Suteikdami kreditus bankai paprastai reikalauja užstatyti kitą turtą. INVEGA suteikta garantija leido gauti paskolą užstačius statomą kepyklos pastatą. Tai įmonei tapo nemenka paspirtimi.

Pagerino darbo sąlygas

Už pasiskolintus pinigus buvo pastatytas naujas modernus pastatas. Jo plotas – 2 500 kv. m. Darbas čia užvirė 2012 m., prieš Kalėdas.

„Turime geresnes administracijos patalpas, naują parduotuvę, erdvias gamybines patalpas, moderniai įrengtus sandėlius. Dabar drąsiai galime pasakyti: pagerėjo darbo sąlygos. Nauja kepykla – labai erdvi, moderni. Įsikūrėme patogioje vietoje, todėl darbuotojams patogu atvažiuoti tiek viešuoju, tiek savo transportu“, – pasakojo P.Niuneva.

Naujose patalpose telpa daugiau gamybos įrenginių, tad „Garliavos duonos“ kepykla jau beveik pusantrų metų gamina kur kas daugiau produkcijos nei anksčiau. Naujasis pastatas leido išplėsti gamybą, o padidėjusios pajamos – mokėti paskolą ir gyventi be nuostolių.

Plečia prekybos plotus

Lanksti prekybos duonos gaminiais sistema leidžia įmonei parduoti šviežią duoną gamintojo kainomis. Tai vienas labiausiai pirkėjus pritraukiančių argumentų.

„Anksčiau produkciją išvežiodavo penkios mašinos, dabar turime aštuonias autoparduotuves, vairuotojai-ekspeditoriai-pardavėjai kasdien pasiima šviežią, dar šiltą produkciją ir važiuoja į miestelius, kur žmonės iš tolo jas atpažįsta ir laukia mūsų gaminių. Mūsų gaminius gerai vertina Jiezno, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Jonavos, Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos gyventojai“, – pasakojo kepyklos savininkas.

Kaune šios kepyklos gaminiai parduodami turgavietėse ir keliuose didžiuosiuose prekybos centruose.

Neseniai „Garliavos duonos“ produkcijos atsirado ir ant Utenos bei Druskininkų krašto žmonių stalų.

Jau turima planų skaniąją duoną vežti į Klaipėdos pusę.

Be anksčiau minėtų priemonių, įmonė taip pat pasinaudojo ir dar viena bendrovės INVEGA administruojama priemone „Parama pirmajam darbui“, pagal kurią sudarytos palankesnės sąlygos įdarbinti jaunus, darbo patirties neturinčius jaunuolius. Išplėtę gamybos apimtis, kepėjai priėmė daugiau darbuotojų ir dabar įmonėje dirba 78 kvalifikuoti, savo darbą gerai išmanantys profesionalai. Priimta dirbti daugiau raikytojų, fasuotojų, pagalbinių darbininkų, vairuotojų, buhalterijos darbuotojų. Beveik visi jie jaunesni nei 30 metų, dauguma sukūrę šeimas.

Nauda – visai Lietuvai

Socialinės atsakomybės tyrimų centro direktorė profesorė habilituota daktarė Žaneta Simanavičienė teigė, kad Lietuva yra mažų įmonių kraštas, tad visos jos valstybei yra didelė vertybė.

„Lietuvos rinkoje smulkios įmonės vyrauja, todėl tokia bendrovės INVEGA parama yra labai teigiamas dalykas. Labai didelis privalumas, kad verslo planas, kurį verslininkas turi parengti paramai gauti, nėra sudėtingas. Tokią paramą galima vertinti kaip pagalbą visai bendruomenei, nes sukuriamos naujos darbo vietos, suteikiama galimybė dirbti ir normaliai gyventi mūsų valstybės piliečiams. Taip laimi visa tos vietos bendruomenė“, – komentavo paramos įmonėms teikiamą naudą profesorė.

Ž.Simanavičienė džiaugėsi ir tuo, kad parama buvo suteikta tradicinę lietuvišką duoną kepančiai įmonei. Mokslininkė žino daugybę pavyzdžių, kai užsienyje mūsų valstybę reprezentuoja ne saldainiai, o tradicinė juoda duona. Būtent ji yra savotiškas valstybės simbolis.

Užsieniečiams labai patinka mūsų duona kaip švarus, grynas ir labai savitas produktas, o šiuo atveju dar ir kepama pagal senuosius receptus.

„Jeigu panagrinėtume šį konkretų atvejį, galėtume rasti ir šalies reprezentavimo aspektų. Gavę paskolą verslininkai išplėtė gamybą ir įgijo galimybių padidinti savo produkcijos pardavimo geografiją. Nauda iš tokių sandorių yra visiems. Bankui naudinga, kad pinigai cirkuliuoja. Mat pastaruoju metu pastebima, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra nusisukę nuo smulkiųjų verslininkų. Apie tokio reiškinio priežastis galima tik spėlioti: galbūt jie bijo galimų nuostolių. Todėl įmonė INVEGA tampa savotišku tarpininku tarp bankų ir verslininkų ir juos priartina vienus prie kitų“, – komentavo profesorė Ž.Simanavičienė.

Parama pirmajam darbui

Priemonė „Parama pirmajam darbui“ skirta jaunimo užimtumui skatinti.

Darbdaviams, kurie įdarbino darbo patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama 23,3 proc. pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus (nuo 16 iki 29 metų) darbo užmokesčio.

Darbo užmokestis kompensuojamas ne ilgiau nei 12 mėnesių.

Dėl priemonės gali kreiptis privatūs ir viešieji juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), užsienio įmonių filialai ir atstovybės Lietuvoje, fiziniai asmenys, įdarbinę jauną darbuotoją.

Apie 2 000 įmonių jau išmokėta 12,66 mln. litų už daugiau nei 10,7 tūkst. pirmą kartą įdarbintų jaunuolių.

Dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio kompensacijos iki 2015 09 30 galima kreiptis į bendrovę INVEGA.

Priemonė finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.