Europos Komisija (EK) informavo įtarianti, kad "Lietuvos geležinkeliai" ėmėsi nešvarių konkurencinių žaidimų, kai 2008 m. išmontavo geležinkelio ruožą į Latviją.

Bendrovės atstovai teigia, kad ruožas buvo nebesaugus, o susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, kad už EK tyrimo kyšo latvių ausys.

Atsakymams – aštuonios savaitės

EK šią savaitę pranešė, kad "Lietuvos geležinkeliai" galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai prieš septynerius metus uždarė, o vėliau ir išmontavo ruožą Bugeniai–Rengė. Jis nėra atstatytas iki šiol. Oficialų tyrimą dėl "Lietuvos geležinkelių" veiklos EK pradėjo 2013 m. kovą.

"Toks elgesys, jei bus nustatytas, pažeistų ES antimonopolinį įstatymą, draudžiantį piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Šių bėgių išmontavimas galėjo užkirsti kelią vartotojams naudotis kitų geležinkelių operatorių paslaugomis transportui ar krovinių gabenimui tarp Lietuvos ir Latvijos", – rašoma EK pranešime.

"Mes turime aštuonias savaites atsakymams pateikti. Tiksliau pasakyti, per kiek laiko juos pateiksime, kol kas sunku, nes reikia įsigilinti ir į visus dokumentus, žiūrėti, galbūt papildomas studijas padaryti", – sakė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Vidmantas Gudas.

Gavusi atsakymus, EK spręs dėl per tyrimą nustatytų faktų atitikties ES teisei.

Kyšo latvių ausys?

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pranešė, kad EK nusprendus, jog bėgių išmontavimas apribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva galėtų sprendimą skųsti ES Teisingumo Teismui. Kitas variantas – atstatyti išardytą ruožą. Geležinkelio ruožo atstatymas, ministerijos skaičiavimu, kainuotų apie 40 mln. litų. Kol kas sunku spėti, ar jam atstatyti pavyktų gauti ES paramą.

Skundą dėl ruožo išmontavimo 2011 m. jai pateikė Lenkijos naftos koncernas "Orlen". "Lietuvos geležinkelių" teigimu, prieš uždarymą ruožu buvo gabenama tik šios bendrovės produkcija. Tačiau R.Sinkevičius BNS sakė, kad, jo nuomone, naftos perdirbimo gamyklai ruožas nėra reikalingas, jo nori Latvija.

"Mano supratimu, "Orlen" nelabai reikia to ruožo, bet latviai tikisi, kad gal dalį krovinių iš savo uosto per jį galės vežti", – svarstė ministras.

Ruožas buvo nesaugus

V.Gudas dienraščiui pasakojo, kad po ruožo uždarymo "Orlen Lietuva" pagaminta produkcija iš Mažeikių išgabenama darant didelį lanką. Tačiau būtent dėl šios priežasties "Lietuvos geležinkeliai" šiai bendrovei taiko solidžias nuolaidas.

"Jei ruožą atstatysime, nuolaidos dings, tad "Orlen Lietuva" greičiausiai naudos nepatirs", – sakė V.Gudas.

V.Gudas pasakojo, kad bėgių būklė buvo labai bloga, jais važiuoti neleista didesniu kaip 20 km/val. greičiu.

"Didesnis greitis galėjo sukelti avariją. Lyg tyčia tokios būklės bėgiais buvo vežami pavojingi kroviniai – naftos produklai. Demontavus bėgius planuota patiesti naujus, bet tada atėjo ekonomikos krizė – pinigų neatsirado", – dienraščiui pasakojo V.Gudas.