Dar savaitė kita ir pavasarinės gėlės, daugiausia našlaitės, bus pradėtos sodinti lauke ir balkonuose. Dabar šiltnamiuose augalus puoselėjantys gėlininkai sako, kad daigų ir gėlių kainos turėtų likti pernykštės, nes jų kelti neleidžia didelė konkurencija.

Švelni žaluma ir kol kas vienas kitas prasiskleidęs žiedelis... Šalčininkų rajono Skynimų kaimo šiltnamiuose jau paūgėjusios našlaitės, po Velykų pasirodys pirmieji pirkėjai.

Prieš šešerius metus modernius šiltnamius pastatęs ūkininkas Antanas Lekstutis augina daugiau nei 40 rūšių, vazoninių ir apželdinti skirtų, gėlių – petunijas, pelargonijas, surfinijas, jurginus, begonijas.

Ūkininkas augina ir dar retą Lietuvoje gėlę iš Pietų Amerikos – irezinę. Pasak gėlininko, visą vasarą raudonu kilimu galintį puošti aplinką, augalą pernai pirkėjai tiesiog išgraibstė.

Vazonines gėles ir daigus ūkis tiekia prekybos tinklams, pavyzdžiui, našlaitės kerelį atiduoda prekybai už 25 centus, pelargonijos vazoną – už 2 eurus. Esą gėlių kainos šį pavasarį neturėtų kilti.

Kito, prie Vilniaus prigludusio, nediduko ūkio šeimininkė didžiuojasi gėlių įvairove – jų čia keli šimtai rūšių. Nemažai daigelių, ypač lepesnių, ūkininkė atsiveža iš Olandijos, Lenkijos, kitas gėles augina iš sėklų.

„Vakar atvežti  daigai – krūminė kalibrachoja, ji ypatinga tuo, kad auga kaip krūmas. Šiemet stengiamės pasodinti daug miksų, į vieną vazonėlį sodiname po tris keturis augalus, įvairių rūšių“, – pasakojo ūkio šeimininkė Sigita Kairienė.

Pasak ūkininkės, daugelis savo aplinką puošiančių vilniečių, sostinės kavinių, įstaigų gėles iš jos perka tiesiogiai.

Lietuvoje yra keliasdešimt gėlių ūkių. Daugelis smulkiųjų ūkininkų augina pelningesnes vazonines gėles, augalus aplinkai želdinti. O stambesnius ūkius, turinčius po kelis hektarus šiltnamių, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.