Nors savo elektroninio pašto adreso nedalijame į kairę ir į dešinę, mus dažnai pasiekia laiškai, siūlantys kokias nors paslaugas: sudalyvauti loterijoje, stebuklingai sulieknėti, ką nors pasididinti ar pasimažinti. O kartais gauname ir darbo pasiūlymą. Bet susigundyti gražiais pažadais nereikėtų.

Stulbinančios galimybės

"Laba diena, aš esu didelės tarptautinės bendrovės žmogiškųjų išteklių atstovas. Mūsų bendrovė aktyviai dalyvauja ne tik savo, bet ir savo antrinių įmonių vykdomoje veikloje. Šiuo metu mes ieškome vadybininkų, galinčių dirbti Europoje", – maždaug taip prasideda visi laiškai, siūlantys darbą.

Toliau vardijama, kad pustrečio tūkstančio eurų siekiančią algą dar galima pasididinti gaunant premijas už gerą darbą. Dirbti tereikia 2–3 valandas per dieną ir kuriuo paros metu tai darysite, visiškai priklauso nuo jūsų.

Laiškas baigiamas prašymu atsiųsti asmeninius duomenis: visą vardą ir pavardę, šalies ir miesto, kuriame gyvenate, pavadinimus, elektroninio pašto adresą bei telefono numerį. Jei tiksite darbui, su jumis telefonu arba elektroniniu paštu susisieks už tai atsakingas asmuo. Be to, paraginama, kilus klausimų, kreiptis elektroniniu paštu.

Viskas atrodo per gerai, kad būtų tiesa? Taip ir yra.

Nors esame įpratę, kad sukčiai dažniausiai nori pasisavinti mūsų pinigus, jie gali pavogti ir kai ką vertingesnio – mūsų tapatybę. Nurodytu paštu nusiuntę savo asmeninius duomenis jūs ne tik nesulauksite darbo pasiūlymo, bet jūsų vardu gali būti įvairiai sukčiaujama, vykdoma kita nusikalstama veikla užsienio valstybėse.

Iškart atsiuntė sutartį

Dienraščio žurnalistai nusprendė pasinaudoti pasiūlymu pateikti klausimų ir patikrinti, kiek išmonės turi sukčiai.

"Laba diena, gavau jūsų laišką su darbo pasiūlymu. Mane labai sudomino jūsų įmonės siūlomos galimybės. Bet prieš išsiųsdama CV norėčiau paklausti kelių kilusių klausimų.

Pastebėjau, kad laiške nepaminėjote įmonės pavadinimo. Norėčiau pasidomėti, kokiai įmonei atstovaujate. Taip pat norėčiau pasitikslinti, kokias pareigas turėtų prisiimti vadybininkas? Jūsų įmonė plėtoja verslą daugelyje sričių: nekilnojamojo turto, naujų bendrovių steigimo ir t. t. Ar tektų dirbti konkrečioje srityje?

Be to, iš anksto norėčiau sužinoti, kokios yra algos didėjimo galimybės ateityje? Ar galėsiu nuolat dirbti iš savo namų?" – tokio turinio laišką nusiuntėme tariamiems darbdaviams.

Atsakymo teko palaukti keletą dienų, tačiau paaiškėjo, kad apgavikai netgi labai atsidavę savo veiklai. Jie atsiuntė laišką su atsakymais ir į tuos klausimus, kurie net nebuvo iškelti. Be to, pridėjo ir tariamo įmonės direktoriaus jau pasirašytą bei nuskenuotą bandomojo laikotarpio darbo sutartį.

Ne viskas sutampa

"Laba diena, dėkojame už jūsų susidomėjimą nuostabia mūsų "Megatrade Holding" kompanija, – laišką pradeda Hulio Bestovu pasivadinęs tariamas žmogiškųjų išteklių vadybininkas. – Mūsų įmonei priklauso daugybė industrinių ir konsultacijų įmonių."

Klaidų galima pradėti ieškoti jau dabar. Tiesa, šią gal pastebėti būtų daug sunkiau, jei ne prieš tai minėta darbo sutartis, pridėta prie laiško. "Megatrade Holding" bendrovė iš tiesų egzistuoja. Bet įmonės logotipas jos tinklalapyje yra visiškai kitoks nei ant atsiųstos sutarties. Be to, tikroji įmonė užsiima išskirtinai su statyba susijusia veikla: inžinerija, elektromechanika, statybomis. Su konsultacijomis, nekilnojamuoju turtu, logistika ar kitomis išvardytomis veiklomis ji neturi nieko bendra.

"Tarp mūsų pagrindinių veiklų yra įvairios produkcijos infrastruktūrų kūrimas besivystančiose šalyse ir naujų produktų bei paslaugų technologinė plėtra, – skambiais žodžiais laišką tęsia sukčiai. – Mes taip pat įgyvendiname klientų pageidavimus tam, kad optimizuotume esamų klientų verslą ir paverstume jį pelningu."

Toliau laiške aiškinama, kad dėl įmonės plėtros atsirado laisvų pozicijų Įmonės verslo ir inovacijų departamente, kuris rūpinasi inovatyviomis technologijomis bei teikia finansines konsultacijas klientams.

"Šioje įmonės pozicijoje laimingasis kandidatas bus atsakingas už įvairių nebrangių rinkodaros tyrimų vykdymą", – aiškina H.Bestovas.

Kažkodėl staiga darbo pobūdis iš inovacijų pasikeitė į rinkos tyrimus. Bet kiekvienas norėtų būti, kaip sako apsimetėlis vadybininkas, laiminguoju kandidatu, todėl su sukčiais palaikome ryšį toliau.

"Pavyzdžiui, verslininkui Bobui priklauso didelė įmonė Kinijoje ir jis trokšta išplėsti rinką bei pardavinėti savo produktus Ispanijoje", – lyg iš knygelės vaikams ištrauktą frazę skaitau darbo pobūdį aiškinančiame laiške.

Sukčius nurodo, kad įprastas būdas plėtoti rinką – pradėti derybas su keliomis panašią produkciją parduodančiomis įmonėmis Ispanijoje, o susitarus nugabenti visas prekes, mokant didžiulius mokesčius, į Ispanija. Kitas būdas – įkurti savo įmonę, ieškoti tinkamų patalpų ir darbuotojų, o tai taip pat reikalauja daugybės lėšų. Tačiau butaforinė įmonė turi daug geresnį variantą. Ji kliento užsakymu reklamuoja norimą parduoti produktą internete bei žiniasklaidoje ir taip sudomina klientus.

Argi tai nedžiugi žinia verslininkams? Toliau laiške pateikiama džiugi žinia ir norintiems įsidarbinti: nereikia jokios patirties nei pardavimo, nei reklamos srityje.

"Jums tereikia mokėti sukurti ryšius su klientais ir būti pasiryžusiems sunkiai dirbti", – tikina H.Bestovas ar kad ir kas jis būtų.

Sąlygos vis keičiasi

Dabar galime trumpai aptarti, ką iki šiol sužinojome iš sukčių. Iš pradžių įmonė ieškojo vadybininko. Paskui – verslo ir inovacijų specialisto, kuris staiga tapo rinkos tyrimų specialistu. Na, o į laiško pabaigą, paaiškėja, kad vis dėlto teks dirbti su pardavimu ir reklama susijusioje srityje. Bet gal ne taip svarbu, kuo reiks dirbti, juk patirtis nebūtina.

"Klientų aptarnavimo vadybininko pareigoms priklauso ši veikla (bet tuo neapsiribojama): duomenų tvarkymas virtualioje erdvėje, apskaitos procesai, asistavimas reklamuojant ir parduodant produktus, asmeninė klientų konsultacija", – aiškina tariami darbdaviai.

Nepaisant to, kad vėl pasikeitė darbo pozicijos pavadinimas ir atsirado iki tol neminėtų pareigų, kyla dar vienas klausimas: kaip konsultuoti klientus, kaip laiške rašoma, akis į akį, jei esi kitoje šalyje?

Laiške nurodomos tokios įdarbinimo sąlygos:

1. Bandomuoju laikotarpiu skiriame tiesioginius  seminarus internetu, skirtus darbuotojams apmokyti.

2. Konkurencingas atlyginimas: 1000 eurų per mėnesį dirbant ne visu etatu ir 2300 eurų dirbant visu etatu.

3. Darbuotojui skiriamos vieno mėnesio mokamos atostogos.

4. Sėkmingai dirbantiems vadybininkams bus pasiūlyta vykti į vieną regioninių departamentų.

Be to, vis žadamas geras kolektyvas, galimybė mokytis ir tobulėti, gauti vis didesnę algą, taip pat pakilti karjeros laiptais.

Žinoma, laiško pabaigoje nepamirštama dar kartą  paprašyti asmeninių duomenų. O gavus laišką, kurio priede yra bandomojo laikotarpio įdarbinimo sutartis, to paties paprašoma šiek tiek subtiliau: "Užpildykite laikinąją darbo sutartį, esančią laiško priede, kuri taip pat yra ir bandomojo laikotarpio sutartis tarp įmonės ir darbuotojo. Jei kandidatas įrodys, kad yra padorus ir tinkamas žmogus šiam darbui, bus pasiūlyta ilgalaikė darbo sutartis."

Vartoja tikrus vardus

Minėtąją sutartį sudaro du puslapiai. Pirmajame reikalaujama asmeninės darbuotojo informacijos: viso vardo ir pavardės, adreso, mobiliojo telefono numerio, gimimo datos, taip pat banko sąskaitos informacijos – banko pavadinimo, sąskaitos savininko viso vardo bei pavardės ir sąskaitos numerio.

Antrame puslapyje nurodomos darbuotojo pareigos ir kita įdarbinimo informacija. Paryškintu šriftu rašoma, kad darbuotojo atlygis yra "2000 eurų per mėnesį ir 5 proc. priedas nuo kiekvienos mokėjimo operacijos dirbant su klientais".

Puslapio apačioje direktoriaus Fredriko Skoglundo parašas ir vieta darbuotojo parašui.

F.Skoglundas yra tikras žmogus, kaip "Megatrade Holding" – tikra bendrovė. Iš tiesų, pasaulyje gyvena ne vienas F.Skoglundas. Bet iškyla ta pati bėda kaip ir su įmone – nė vienas nėra susijęs su "Megatrade Holding". Interneto platybėse galima rasti informacijos apie tokį vardą ir pavardę turintį finansų analitiką, dirbantį "Deutsche Bank", taip pat Tarptautinio kalbų instituto direktorių ar netgi studentą ir daug kitų.

Laiške tvirtinama, kad darbuotojų ieško daugelyje sričių dirbanti pasaulinė įmonė, tačiau nei apie įmonę, nei apie jos vadovą informacijos internete nepavyksta rasti. Kaip tarptautinė aukšto lygio įmonė, konsultuojanti klientus internetu, vykdanti įvairias bankines operacijas, veikia neturėdama savo interneto tinklalapio?

To dienraščio žurnalistai paklausė ir H.Bestovu pasivadinusio žmogaus. Tiksliau, tiesiog paprašė nuorodos į įmonės interneto tinklalapį, nes jos nepavyksta rasti, naudojantis paieškos sistema. Po šio klausimo susirašinėjimas staiga nutrūko.

Privertė apsikvailinti

Su internetiniais sukčiais prieš porą metų buvo susidūręs ir reklamos specialistas Karolis Žukauskas. Tada ši istorija apskriejo, matyt, visą Lietuvą.

Vyras interneto skelbimuose bandė parduoti nebenaudojamą fotoaparatą. Su juo susisiekė Dorra prisistačiusi moteris. Esą ji kanadietė, nori nupirkti fotoaparatą dovanų savo sūnui, studijuojančiam Nigerijoje.

K.Žukauskas nesutriko ir su sukčiais ėmė susirašinėti. Šie prašė išsiųsti fotoaparatą, kai tik jis gaus banko patvirtinimą, kad pinigai iš Dorros sąskaitos pervesti į K.Žukausko. Po kelių dienų nuo susirašinėjimo pradžios toks laiškas tikrai atėjo. Jame sukčiai iš Nigerijos pasivargino pasiskolinti realaus banko pavadinimą ir sukurti savo logotipą bei kitus, jų nuomone, banko atributus.

Be to, sukčiai nieko nenutuokė apie Lietuvą. K.Žukauskas Dorrą informavo, kad Nigerija įtraukta į rizikingų valstybių sąrašą, todėl ką nors siunčiant reikia gavėjo nuotraukų, įrodančių, kad tai realus žmogus. Atsiųstose nuotraukose – baltaodė, šviesiaplaukė moteris ir jos sūnus. Rodos, viskas atitinka, bet sukčiai šiuo atveju patingėjo ieškodami  nuotraukų – atsiųstoje sūnaus fotografijoje matyti aktorius Jamesas Franko. Negana to, nuotrauka – kadras iš filmo, kuriame jis vaidina.

K.Žukauskas savo ruožtu nusiuntė netikrą pašto patvirtinimą, esą fotoaparatas išsiųstas į Nigeriją.

Tuo viskas nesibaigė. K.Žukauskas tęsė susirašinėjimą ir paprašė Dorros papasakoti apie save. Ji pasisakė esanti našlė, viena auginanti sūnų ir negalinti sumokėti už jo mokslus.

Susirašinėjimas trunka daugiau kaip dvi savaites. Viename laiškų K.Žukauskas pasako, kad į siuntinį su fotoaparatu įdėjo dovaną Dorros sūnui – 100 eurų. Be to, pažadėjo pagelbėti ir pervesti 1000 eurų, kad Lekanas Gibsonas – Dorros sūnus – galėtų tęsti mokslus.

K.Žukauskas vis atrasdavo tariamų keblumų, dėl kurių esą negalėdavo pervesti pinigų. Pagauti godumo sukčiai patys tapo apgauti ir šventai tikėjo viskuo, ką jiems sakė K.Žukauskas.
Galiausiai jis pasiūlė sukčiams sudalyvauti tariamame Europos krepšinio čempionato geriausių sirgalių konkurse. Nors ilgai nesutiko, sukčiai galiausiai iš Nigerijos atsiuntė nuotraukų, kuriose laiko plakatus su užrašu "Lietuva, krepšinis ir varškė".

Net ir tada sukčiai nesuprato, kad patys yra kvailinami. Galiausiai K.Žukauskas jiems parašė, kad atskrenda į Nigeriją su žadėtu 1000 eurų. Bet netikėtai, važiuojant į Nigerijos sostinę, autobusą užgrobė ir pavogė tuos pinigus.

Istorija baigėsi tuo, kad K.Žukauskas sukčiams nusiuntė straipsnį apie šią istoriją. Matyt, išsivertę straipsnį jie suprato, kad patys buvo apgauti ir į K.Žukausko laiškus nebeatsakė.

"Paguglinęs Lekano Gibsono duotą adresą, radau žinučių vengrų, čekų ir rusų forumuose. Visur buvo įdėtas panašus laiškas, kaip ir mes gavome, ir klausimas, ar tai gali būti realus pirkėjas. Tik vietoj Dorros buvo kiti personažai, bet istorija ta pati. O Lekano Gibsono vardas kartojasi – vadinasi, šitas asmuo tikras. Kas būsite Nigerijos Akurės mieste – aplankykite jį ir perduokite linkėjimus", – savo forume pasakodamas šią istorija juokavo K.Žukauskas.