Baltarusis Andrejus Paukas Lietuvoje gyvena penkerius metus, tačiau lietuviškai nekalba.
„Pasiteisinimai netinkami. Kad ir kiek teisinčiausi – jums tai nepatiks“, – kalbėjo vairuotojas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tad nesiteisina ir darbe – tiesiog kalba rusiškai. Andrejus – Vilniaus troleibuso vairuotojas.
Tačiau kalbos barjeras, panašu, ima siutinti kolegas. Istorija įsiplieskė, kai vieną rytą vyras susiskambino su dispečere. Vairuotojas kalbėjo rusiškai, regis, ragino tą patį daryti ir dispečerę, tačiau ši nepasidavė – bendravo tik lietuviškai.
„Aš gi žinojau, kad ji kalba rusiškai ir mane supranta, bet kai nepanoro to daryti, nusprendžiau nufilmuoti šitą momentą, kad vėliau parodyčiau vadovybei ir manimi patikėtų. Galėjo nepatikėti – juk aš čia svetimas, naujas“, – aiškino vairuotojas A. Pauk.
Galėjo nepatikėti – juk aš čia svetimas, naujas
Vyras vaizdo įrašą išplatino internete, tačiau to provokacija prieš kolegę nevadina. Priešingai – jaučiasi išprovokuotas pats.
„Pradėjau panikuoti, kad man neleis dirbti ir užskaitys pravaikštą. Kadangi esu ir tinklaraštininkas, turiu prenumeratorių, tai nusprendžiau, kad man gali padėti sekėjai ir išversti, ką ji man pasakė“, – teigė A. Pauk.
Kai įrašas pasirodė internete, į situaciją sureagavo ir meras. Valdas Benkunskas pabrėžia – lietuviškai nekalbantis imigrantas parodė nepagarbą.
„Akivaizdu, kad vairuotojas pasielgė netinkamai, žinant, kad yra Lietuvoje, kur valstybinė kalba labai aiški. Reikalauti, kad su juo būtų bendraujama rusų kalba, – nepriimtina“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Tačiau tik pabarimu iš mero baltarusis neišsisuks – darbdavys, bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“, pradėjo savo tyrimą.
„Įmonė netoleruoja tokio žeminančio ir nepagarbaus elgesio, tad dėl etikos ir vidinės tvarkos pažeidimų šiuo metu atliekamas tyrimas“, – informavo „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė Gintarė Žalytė-Štarienė.
Akivaizdu, kad Lietuvoje Andrejus turi leidimą dirbti, tačiau Migracijos departamentas kol kas jo atimti neketina – pirmiausia nori, kad pasisakytų policija.
„Neaišku, kokį teisės akto pažeidimą asmuo padarė, tačiau Migracijos departamentas planuoja kreiptis į Policijos departamentą, prašys įvertinti ir pateikti išvadą“, – aiškino Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Jei paaiškės, kad baltarusis pažeidė viešąją tvarką, teks grįžti ir prie migracijos klausimo.
„Tada būtų iš naujo pervertintas asmens statusas, kokiu pagrindu jis čia gavo leidimą gyventi“, – pridūrė E. Gudzinskaitė.
A. Pauk teigia, kad vaizdo įrašą ištrynė, o kolegės ir komandos viešai atsiprašė. Į juos kreipėsi lietuvių kalba, kurios, kaip pats sako, nemoka.
„Norėčiau atsiprašyti už savo grubų ir nemandagų elgesį“, – kalbėjo A. Pauk.
Vilniaus viešajame transporte dirba daugiau nei šimtas vairuotojų iš užsienio – daugiausia iš Ukrainos.
„86 procentus sudaro Lietuvos pilietybę turintys vairuotojai, o likusi dalis – iš kitų šalių“, – informavo G. Žalytė-Štarienė.
Po dviejų mėnesių užsieniečiams vairuotojams, kaip ir kitiems imigrantams, įsigalios nauja tvarka – jie privalės klientus aptarnauti lietuviškai.
„Reikalavimas ant popieriaus įvestas, bet daugiau iš valstybės nieko nepadaryta“, – komentavo V. Benkunskas.
Įstatymo pataisas kūrę Seimo nariai teisinasi – tai Vyriausybė nepadarė namų darbų.
„Situacija sudėtinga, nepasiruošimas akivaizdus“, – pabrėžė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Anot D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, nėra priemonių, kurios padėtų mokytis lietuvių kalbos – nežinia, kiek bus skirta pinigų mokymams, neaišku ir kas bus atsakingas.
„Įstatymas įsigalioja nuo sausio mėnesio, privalomumas atsiranda, bet kiek jis bus veikiantis – labai didelis klausimas“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
V. Benkunskas žada, kad įdarbinant užsieniečius, miestas taikys savo tvarką – savivaldybė skirtų pinigų, o miesto įmonės užsiimtų darbuotojų kalbos mokymu.
„Jei dirbi Vilniaus miestui – būk malonus, mokykis kalbos“, – pabrėžė V. Benkunskas.
Šiems pokyčiams dar turi pritarti Vilniaus miesto taryba.
(be temos)
(be temos)
(be temos)