„Davėme atsakymą. Iš tikrųjų yra, pavyzdžiui, dabar naujos galimybės pasinaudoti vėlgi papildomomis SAFE lėšomis. Mes artimiausiu metu paskelbsime naują šaukimą, nes po pirmo šaukimo liko dar 21 mlrd. eurų. Tai galima ir tai panaudoti“, – visuomeniniam transliuotojui sakė už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius.
„Kitokių labai didelių lėšų, sakykime, Europos Sąjungos biudžeto programose nelabai yra, nes biudžetas eina į pabaigą“, – teigė jis.
LRT žiniomis, egzistuoja galimybė gauti lėšų dronams iš Integruoto sienų valdymo fondo, bet suma būtų daug mažesnė, nei prašė Baltijos valstybės.
Kaip rašė BNS, nuogąstaudamos dėl hibridinių Maskvos atakų, pusės milijardo šalys paprašė rugsėjo pabaigoje.
Laišką pasirašė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas, Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Žiniasklaidoje skelbta, kad valstybės tikėjosi, kad ES papildomą finansavimą regiono gynybai nuo dronų galės skirti dar 2026 metais.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę Finansų ministerija EK pateikė pirmąjį prašymą paskolinti 1,06 mlrd. eurų pagal SAFE priemonę.
EK patvirtinus šį prašymą, Lietuva kartu su birželį gautu avansu bus gavusi jau 1,86 mlrd. eurų pagal šią priemonę – 29 proc. visos šaliai skirtos 6,375 mlrd. eurų paskolos.
Iš 1,06 mlrd. eurų sumos EK išskaičiuos 15 proc. (160 mln. eurų) dėl šių metų birželį gauto avanso (956 mln. eurų), todėl pervesta suma bus kiek mažesnė – 905 mln. eurų.
Šios lėšos skiriamos už Lietuvos įsigytas kovines sistemas ir kitą įrangą, jos Lietuvą turėtų pasiekti per maždaug du mėnesius.
SAFE lėšas numatoma skirti sausumos pajėgų divizijai formuoti, Baltijos gynybos linijai kurti, oro gynybos pajėgumams stiprinti, amunicijai ir karinei technikai įsigyti bei kitiems kariuomenės modernizavimo projektams.
Skaičiuojama, kad SAFE instrumentas padės įgyvendinti apie pusę nacionalinės divizijos vystymo poreikių.
SAFE yra laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 metų pabaigos. Bendra SAFE apimtis – 150 mlrd. eurų.
Premjeras sako, kad jį nuvilia EK siūlymas oro gynybą finansuoti SAFE paskola, ne ES biudžetu
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad jį nuvilia Europos Komisijos (EK) siūlymas Baltijos šalims oro gynybos poreikius finansuoti ne europinio biudžeto, o skolintomis lengvatinės priemonės SAFE lėšomis.
Portalui lrt.lt už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius teigė, kad EK laikosi pozicijos, jog papildomų didelių finansavimo šaltinių europiniame biudžete nėra, todėl siūlo naudotis SAFE paskolomis.
„Tai labai neigiamas signalas, nes tikrai buvo vykdomos maksimalios pastangos kalbant, (…) kad tai yra reikalinga. (…) Esame pasienyje, rytiniame flange ir akivaizdu, kad pas mus atskrenda dronai ir mums tai kelia iššūkių. Ir tas nesupratimas arba nepakankamas solidarumas Europos Sąjungos viduje šiek tiek stebina. (…) Tai šiek tiek tokia nuvilianti pozicija iš Europos Sąjungos“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Sinkevičius.
„Noriu tikėti, kad gal tai dar ne paskutinis ir ne galutinis sprendimas, bet vėlgi tai kelia papildomų iššūkių – (…) SAFE pinigai yra tiesiog skolinimosi galimybė, jeigu yra pasiūlymas naudotis SAFE, tai reiškia – tiesiog daugiau skolinkitės. (…) Tai tik tokia simbolika, kad pinigų nėra, eikite pasinaudokite finansinius instrumentus, skola niekur nedingsta, ją reikia grąžinti“, – tikino premjeras.
Dar rugsėjį Lietuva, Latvija ir Estija kreipėsi į EK, prašydamos skirti 500 mln. eurų apsaugai nuo bepiločių orlaivių stiprinti.
Trijų valstybių gynybos ministrai papildomo finansavimo poreikį grindė išaugusia Rusijos keliama grėsme. Baltijos šalys tikėjosi, kad papildomą finansavimą pavyks gauti dar iki šių metų pabaigos.
Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.
Naujausi komentarai