Gyventojai didiesiems pirkiniams žada išleisti daugiau

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis liepą buvo 4 ir, palyginti su birželiu, padidėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su birželiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn. ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.

Liepą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino geriau nei birželį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo padaugėjo 3 procentiniais punktais (nuo 20 iki 23 proc.). Kaip ir praėjusį mėnesį, kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo.

Nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė: 25 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės (birželį – 26 proc.), 11 proc. (kaip ir birželį) manė, kad ji blogės. Liepą 49 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 45 proc. – gana sunku ar sunku (birželį – atitinkamai 46 ir 50 proc.).

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., kaip ir praėjusį mėnesį 32 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 27 proc. manė, kad blogės (birželį – 26 proc.).

Liepą beveik trečdalis gyventojų (32 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 15 proc. ketino išleisti mažiau (birželį – atitinkamai 24 ir 16 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepą skyrėsi 5 procentiniais punktais: mieste jis buvo 6, kaime – 1. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, kaime – 1 procentiniu punktu.

Miesto gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau, tačiau šiek tiek blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas. Miesto gyventojų, teigiančių, kad pagerėjo jų namų ūkio finansinė padėtis, padaugėjo nuo 21 iki 24 proc., manančiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 26 iki 27 proc., o ketinančiųjų padidinti išlaidas didesniems pirkiniams dalis padidėjo 10 procentinių punktų (nuo 24 iki 34 proc.) Šalies ekonominės padėties gerėjimo tikėjosi 34 proc. miesto gyventojų (birželį – 35 proc.)

Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, o nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas šiek tiek pablogėjo.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 7 p.p. didesnis nei pernai

Per metus (2021 m. liepą, palyginti su 2020 m. liepa) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Tai lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 16 iki 23 proc., besitikinčiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 20 iki 25 proc.

Palyginti su 2020 m. liepa, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 21 iki 32 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės – dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais (nuo 35 iki 27 proc.).

Liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, teigiančių, kad per ateinančius 12 mėn. ketina daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis padidėjo nuo 24 iki 32 proc.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., liepą 19 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo, 45 proc. – kad pablogėjo (birželį – atitinkamai 18 ir 44 proc.).

Savo šeimos finansinę padėtį liepą gyventojai vertino šiek tiek geriau nei birželį. Liepą 57 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 5 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (birželį – atitinkamai 56 ir 6 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 52 proc. gyventojų, 13 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (birželį – atitinkamai 54 ir 11 proc.).

Liepą gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pablogėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis padidėjo nuo 38 iki 42 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 21 proc. gyventojų (birželį – 22 proc.).

Namų ūkių pajamų pasikeitimas

Nuo gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Liepos mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 15 proc. namų ūkių, 66 proc. iš esmės nepasikeitė, o 18 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo (birželį – atitinkamai 13, 69 ir 17 proc.).

32 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 35 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 21 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 9 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.

Daugiau nei pusė gyventojų (55 proc.), kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą. 22 proc. namų ūkių pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – darbo praradimas, nedarbas, nuosavo verslo bankrotas.

Pajamų sumažėjimas dažniausiai buvo susijęs su COVID-19 pandemija. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 77 proc. nurodė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 78 proc., birželį – 75 proc.).

Dalies namų ūkių pajamų padidėjimas yra susijęs su COVID-19. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 21 proc. gyventojų teigė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 20 proc., birželį –18  proc.).

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių