Parengia ilgalaikį planą

Šiemet uostamiestyje pagal valstybės programą numatyta renovuoti 19 daugiabučių.

Tokią kvotą nustatė Aplinkos ministerija, nors pasirengusių modernizacijai buvo keturis kartus daugiau, o norinčiųjų ir besiruošiančiųjų – dar didesnis skaičius.

Gyventojai supranta, kad rūpintis savo namu būtina, tačiau prarado viltį, kad šis kada nors pateks į laimingųjų, dalyvaujančių valstybės renovacijos programoje, kur kompensuojama dalis išlaidų darbams, sąrašą. Dėl to apsisprendžia atnaujinti namą etapais.

"Vis daugiau gyventojų suvokia, kad namai sensta, šilumos suvartojimas didėja, o atnaujinimas neišvengiamas. Tai skatina žmones imtis darbų", – tvirtino įmonės "Mano būstas" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas.

Būstų savininkai kartu su administratoriumi nusprendžia, kokie darbai reikalingiausi namui, pasirengia ilgalaikį daugiabučio namo atnaujinimo planą, kuris patvirtinamas susirinkimo metu, ir pradeda palaipsniui vykdyti darbus.

"Parengus ilgalaikį planą, žmonės aiškiai mato, kiek kainuos darbai, kiek truks ir kokia nauda bus", – nurodė vadovas.

Siekia didžiausios naudos

J.Paulauskas pasakojo, kad etapinę renovaciją jau yra pradėję ir vienus ar kitus darbus įgyvendinę daug namų.

Prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, tarp kurių – šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas, probleminių sienų šiltinimas, langų keitimas.

"Etapinės renovacijos metu pirmiausia atliekami svarbiausi ir reikalingiausi darbai. Tie kurie taupo energiją, o kartu ir gyventojų pinigus. Neskubama gražinti fasadų, nes tai kainuoja tikrai daug. Žiūrima, kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą", – tvirtino vadovas.

Specialistai pabrėžė, kad net ir įgyvendinus vieną priemonę šilumos suvartojimą galima sumažinti iki 50 proc.

Tokius rezultatus pasiekė vienas uostamiesčio namas, kuris modernizavo šildymo sistemą. Prieš tai ši buvo visiškai išbalansuota, šiluma skverbėsi pro langus.

Kitas etapinės renovacijos privalumas – gyventojams nereikia įsipareigoti bankams 20 metų. Mokama už konkrečius, atliktus darbus.

Mokesčiai už darbus įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą. Išsimokėjimo terminas siekia iki penkerių metų. Jį nustato gyventojai susirinkimo metu.

"Atnaujinant namą etapais, gyventojai žingsnis po žingsnio artėja prie visiškos namo renovacijos", – pabrėžė J.Paulauskas.

Mokestis sumažėjo 30 proc.

Etapinė renovacija jau pradėta Nidos gatvės 50 daugiabučiame name.

Čia gyvenantis Vaidas Butkus pasakojo, kad darbų imtasi, nes norėta sumažinti išlaidas šildymui.

Pasak vyro, iš pradžių galvota imtis namo visiškos renovacijos, tačiau tam nepritarė gyventojų dauguma. Atkreiptas dėmesys, kad namas dar nėra prastos būklės. Nuo visiškos namo renovacijos atgraso ir kitų karti patirtis.

"Girdime daugiau neigiamų atsiliepimų nei teigiamų. Daugiabučiuose namuose renovacija stringa, darbai atliekami nekokybiškai, daug broko, viskas labai ilgai trunka. Vyrauja didelė netvarka", – pasakojo V.Butkus.

Tad gyventojai nusprendė namą, kuriame yra 30 butų, atnaujinti etapais. Pirmiausia modernizuotas šilumos mazgas. Darbai atsiėjo apie 10 tūkst. eurų.

"Kiek investavome į šilumos mazgą, tiek dabar mažiau mokame už šilumą. Mūsų namas blokuotas yra su kitu. Mes mokame 30 proc. pigiau už šildymą nei kaimynai", – teigė gyventojas.

V.Butkus atkreipė dėmesį, kad, pakeitus šilumos mazgą, pagerėjo gyvenimo kokybė. Butuose nebėra per karšta. Nebereikia nuolat kviesti prižiūrėtojo, kad prisuktų šilumą. Punktas turi automatinį daviklį, kuris reaguoja į oro temperatūrą ir atitinkamai šildo namą,

Nidos gatvės 50 namo gyventojai svarsto, ar imtis antrojo atnaujinimo etapo. Jame numatyta pakeisti šildymo sistemą – vamzdžius, kuriais šiluma keliauja į butus ir radiatorius.

"Antram etapui yra viskas paruošta. Žiūrėsime, ar pritars dauguma būstų savininkų. Dabar esame pasikeitę langus laiptinėje. Už juos išsimokėsime šiemet. Tad šildymo sistemos atnaujinimas galimas tik kitąmet. Viskas priklausys nuo gyventojų", – tvirtino klaipėdietis.

Dalis punktų jau susidėvėjo

Įmonės "Danfoss" Šildymo sistemų ekspertas Justas Rutkauskas pasakojo, kad renovavus vien tik šilumos punktą galima sutaupyti apie 20 proc. energijos.

"Žinoma, jei name situacija buvo labai prasta, sutaupymas gali būti didesnis", – teigė ekspertas.

J.Rutkauskas atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį šilumos punktai buvo atnaujinti apie 90 proc. daugiabučių namų šalyje. Dabar tą reikia daryti iš naujo.

"Šilumokaičiui – 10 metų yra daug. Per laiką susidėvi kai kurios dalys. Labai taupantys namai keičia ne visą šilumos punktą, o tik jo dalis, tačiau toks sprendimas nėra tinkamas. Taip sumontuojamos skirtingų gamintojų dalys, o galiausiai suderinti šilumos punktą, kad namas būtų tinkamai šildomas, tampa sudėtinga", – teigė ekspertas.

J.Rutkauskas patarė atnaujinti iš karto visą šilumos punktą: "Per penkerius metus žmonės išsimokės už naują įrenginį ir džiaugsis, o keitusieji tik detales turės seną su kai kuriais naujais komponentais, nors sumokės tiek pat".