- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelė infliacija gyventojus priverčia pergalvoti savo išlaidas. Naujausias tyrimas rodo, kad kas antras gyventojas pirmiausia ketina atsisakyti kavinių ir restoranų. Didelė dalis žmonių nori bent šiam laikotarpiui atsisakyti pramogų. Vyresni žmonės labiau linkę atsisakyti nebūtinų išlaidų, o jaunesni nori daugiau išlaidauti.
Paklausus, ar didelė infliacija privertė atsisakyti pramogų, restoranų, dalis gyventojų pažymėjo, kad už minimumą nepragyvensi, todėl tenka atsisakyti. Kita dalis buvo sakančių, kad paveikė pakilęs Euroboras, nes pakilo įmokos už būstą ir automobilį, minėjo ir tai, kad pramogos šiuo metu sunkiai pasiekiamos, nes bilietai iššluojami labai anksti.
Apie vartotojų elgsenos pokyčius, paveiktus infliacijos, pokalbis su SEB banko atstovu Tadu Povilausku.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką rodo tyrimas? Ar žmonės pramogas ir kavines nustumia šiek tiek į šalį?
– Taip. Kartojome tyrimą, kurį darėme gegužę. Norėjome patikrinti, ar pasikeitė žmonių planai, ką ketina keisti, atsižvelgiant į aukštą infliaciją. Rezultatai lapkritį nenustebino, jie nelabai skyrėsi nuo gegužės. Šeši iš dešimties planuoja mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, apie pusę ketina mažinti pramogas. Mažina buitinės technikos pirkimą, apie 40 proc. mažina keliones. Panašūs atsakymai, ką žmonės planuoja daryti, tačiau neaišku, ar tai darys. Tyrimo atsakymai gegužę buvo panašūs, tačiau nėra akivaizdu, kad ką planavo, tai ir darė. Maitinimo ir apgyvendinimo, pramogų sektoriai rodo, kad nėra žymaus ne pirmo būtinumo paslaugų vartojimo kritimo.
– Jei žmonės linkę atsisakyti pramogų, restoranų, buitinės technikos, vadinasi, jie tai priskiria prie nebūtinų išlaidų.
– Taip. Atsakymai atspindi teoriją, kad, kai žmonės galvoja, ką labiausiai mažins, jie atsako apie ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Gerokai mažesnė dalis buvo ketinančių mažinti išlaidas drabužiams, maistui, degalams ir pan. Žmonės visuomet pasiryžę atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių. Tačiau tai greitai nevyksta arba rodo, kad finansinė padėtis dar ne taip pablogėjo ir žmonės neskuba taip greitai mažinti. Aišku, matoma, kad sumažėjo buitinės, elektronikos prekių pardavimai, bet paslaugas veikia popandeminis efektas, žmonės vis dar nori nueiti į kultūros, meno, sporto renginius, susitikti su draugais. Pažiūrėsime, kaip bus po Naujųjų metų.
– Ar yra skirtumas tarp amžiaus grupių?
– Atsakymai nelabai skiriasi, kas ko planuoja atsisakyti. Restoranų ir kavinių vartotojai dažniau yra jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Vyresnio amžiaus žmonės labiau taupo, o išlaidauja jaunimas, nenori taip greitai keisti vartojimo. Šie metai buvo kelionių laikas. Žmonės masiškai nekalba apie mažesnes išlaidas kelionėms. Jaunimas mažiau nori atsisakyti, o vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau patirties ir labiau reaguoja į tai, kas vyksta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...