Kompensacijos nedidelės

Didžiausią galvos skausmą Baltijos jūros priekrantės žvejams kelia ruoniai. Jų Baltijos jūroje gausėja. Ruonių populiacija, šiuo metu galinti siekti apie 30 tūkst. ruonių. Dalis jų į Lietuvos vandenis atplaukia iš Latvijos, Estijos pakrančių.

Baltijos jūros Lietuvos zonoje yra 29 žvejybos barai. Žuvis juose gaudo 56 žvejų įmonės ir bendrovės.

Ruoniai sudrasko tinklus, apgraužia į juos pakliuvusias žuvis. Daugiausia žalos jie pridaro Šventosios regione. Ir tai natūralu, nes  ten sukoncentruota priekrantės žvejyba.

Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, per pastaruosius trejus metus pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones gautos 143 paramos prašymo paraiškos. Iš jų net 56 paramos paraiškos dėl gyvūnų žalos žvejybai.

Didžiausią žalą žvejams daro ruoniai, po jų seka kormoranai.

Paraiškos gauti paramą už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą pradėtos priiminėti nuo 2016 m. pradžios. Pirmajame etape kompensacijos buvo skirtos 22 ūkio subjektams, išmokant jiems daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad žalą patiria didesnis kiekis Baltijos jūros žvejų. Tačiau už patirtą žalą mokamos kompensacijos nėra didelės. Ne visi žvejai ir skuba jas teikti, nes tenka pildyti nemažai dokumentų.

Ruonių populiacija didėja

Prieš kelis metus Lietuvos pakrantėse kasmet būdavo randama po 10-20 negyvų ruonių. Netgi manyta, kad ruonius naikina žvejai.

Nauja negyvų randamų ruonių banga užfiksuota šių metų pavasarį. Baltijos jūros pakrantėje nuo Karklės iki Šventosios buvo rasta 20 ruonių kūnų. Kai kurie buvo su žaizdomis, panašiomis į šautines. Aplinkosaugininkams nepavyko nustatyti, kaip tie gyvūnai žuvo. 

Mokėti kompensacijas žvejams už ruonius yra bene vienintelis būdas baigti galimą karo stovį tarp žvejų ir ruonių. Pradėjus mokėti kompensacijas į pakrantes išmetamų ruonių buvo sumažėję, nors jų populiacijas didėjo. Dar prieš kelis metus buvo skaičiuojama maždaug 28 tūkst. pilkųjų ruonių populiacija, dabar jų jau apie 30 tūkstančių.

Lietuvos gamtos fondas prieš kelis metus buvo ta institucija, kuri siekė rasti kompromisą tarp žvejų ir ruonių. Ji aiškinosi ruonių žvejams daromos žalos mastus ir teikė rekomendacijas, kad jiems už ruonių daromą žalą būtina mokėti kompensacijas.

Nauji žvejų priešai

Priekrantės žvejams sunkumų kyla ne tik dėl gausėjančios ruonių populiacijos, bet ir dėl paukščių, pirmiausiai kormoranų.

Nemažai rūpesčių kyla ir dėl invazinių žuvų, o bene daugiausiai dėl grundalų. Jie priekrantės zonoje minta verslinių žuvų ikrais taip mažindami jų išteklius. Į Baltijos jūrą prieš kurį laiką jie su balastiniais vandenimis buvo atgabenti iš Juodosios jūros regiono.

Manoma, kad jau netrukus bus rengiami ES projektai ir apie tai, kaip priekrantėje mažinti grundalų įtaką. Jau pasigirsta siūlymų netgi vykdyti grundalų apdorojimą pramoniniu būdu ir tai paskatintų jų žvejybą.

Grundalai ypač aktyvūs pavasarį. Jų tiek priviso, kad šiemet žvejai ant Palangos tilto žvejoję žvejai mėgėjai šias žuveles nešė kibirais. Vasarą Palangoje ir Šventojoje buvo galima paragauti rūkytų ir netgi vytintų grundalų.