Tyla dėl jėgainių jūroje
Seime svarstyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Tai itin svarbus dokumentas. Šiandien jau aišku, kad atominė elektrinė Lietuvoje greičiausiai nebus pastatyta.
Vietoje jos jūroje galėtų būti statomi ne ką mažesnės galios vėjo jėgainių parkai. Tam yra netgi numatytos vietos.
Seime svarstant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją vėjo jėgainių statybos klausimas iškilo epizodiškai. Apie tai užsiminė Seimo narys Algirdas Butkevičius.
„Net ir Seime dažnai kalbame apie vėjo jėgainių statybą Baltijos jūroje. Tačiau nieko neradau Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje“, - pastebėjo jis.
A.Butkevičius prisiminė 2016 m. diskusiją Seime, kur buvo daug pykčio, ginčytasi kas galės atlikti SPAV, PAV, geologiją, ir visus kitus priešprojektinius dalykus dėl vėjo jėgainių jūroje.
„Mes tada Vyriausybėje tyliai pasisamdėme Klaipėdos universitetą, atlikome su jų turimu laivu beveik visus darbus. Ir viskas sustojo. Pasiskambinau į Klaipėdą ir paklausiau, kas vyksta toliau dėl vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje? Nieko. Tylu. Jokių diskusijų nėra, jokių planų nėra...“, - teigė A.Butkevičius.
Sujudimas Lenkijoje
Toks požiūris į vėjo energetiką jūroje stebina. Lietuva yra tarsi balta dėmė pagal vėjo jėgainių statybą jūroje.
Nuo 2020 ir 2023 m. du didžiuliai vėjo jėgainių parkai „Baltyk Srodkowy II“ ir „Baltyk Srodkowy III“, kurių bendra galia 1,2 GW, bus statomi Lenkijos pakrantėje tarp Vladislavovo ir Lebos už 27 ir 40 km nuo kranto. Juos statys Norvegijos „Statoil“ kartu su Lenkijos „Polenergia“. Juos planuojama baigti statyti 2022 ir 2026 m.
Estijoje Vėjo jėgainių parką jūroje tarp Hyjumos ir Saremos salų ketina statyti estų verslininko Endelio Siffo įmonė „Baltic Blue Energy“. Apie norus statyti vėjo jėgaines jūroje yra pranešusi ir kita Estijos bendrovė „Nelja Energia“.
Palyginti vangiai vėjo energetika vystoma ir Latvijoje. Bet tam yra savo priežastys. Latvijoje bene labiausiai visoje Europoje yra išvystyta iš hidroelektrinių gaunama energija.
Jūrinės vėjo jėgainės ypač aktyviai įsitvirtina Europos energetikos sektoriuje. Šiandien bendra Europos vėjo elektrinių galia siekia apie 150 GW (135 GW sausumoje ir 15 GW jūroje). Tai sudaro apie 18 proc. visų Europos elektrinių galios. 2030 m. vėjas galėtų gaminti ketvirtadalį visos Europos energijos. Tarptautinė vėjo energetikos asociacija skaičiuoja, kad Europoje instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia per penkerius metus pakils iki 206 GW. Jūrinės vėjo energetikos pajėgumas pasieks apie 60 GW.
Ar neliksime be elektros?
Lietuva nuo 2015 m. laiko save energetiškai nepriklausoma valstybe, nes buvo elektros jungtys įgyvendintos su Švedija ir Lenkija ir buvo pastatytas Suskystintų gamtinių dujų terminalas.
Tačiau Europoje vystant vėjo energetiką, o Lietuvoje tą darant vangiai po metų kitų gali iškilti energetinės nepriklausomybės problema.
„Rusija pasirengusi mus atjungti iš savo BRELL sistemos nuo 2020 m. pabaigos, o mes pasirengę sinchronizuoti savo elektros sistemas su Vakarų Europos šalimis tik nuo 2025 m. Kyla natūralus klausimas, kaip mes gyvensime tarp 2020 m. pabaigos ir 2025 m.?“, - klausė Seimo narys Andrius Kubilius.
„Nė dėl vieno projekto nesame mes susitarę. Nei dėl sinchronizavimo su Vakarų Europa, nei dėl dujotiekių sujungimo, nei dėl buvusios Visagino atominės elektrinės statybos, nei dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo kaštų. Niekas neprisideda, todėl visi savitiksliai projektai, kuriuos inicijuoja verslo grupės, turėdamos didžiulius stogus, verčia mūsų pensininkus išlaikyti tokius infrastruktūros projektus, mokėti po 100 mln. į Bermudus už laivo nuomą, kai savo laivą galėjome turėti ir per dvejus metus būtume tuos 250 mln. sumokėję Korėjos laivų statybos kompanijai“, - kritiškai energetinę situaciją Lietuvoje įvertino Seimo narys Artūras Skardžius.
Tarp kita ko pastebėta, kad kaip nepriklausomybės simbolis išgirtas SGD terminalas, energetikos ekspertų vertinimu, tėra tik rezervinis dujų aprūpinimo kelias, o politikai jį įvardija kaip strateginį.
Prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos rengimo prisidėjęs energetikas ir Seimo narys Virgilijus Poderys tikino, kad „valstybė turi ekstremalų planą, ką daryti ir kaip išlaikyti stabilų tinklą, jeigu reikėtų anksčiau dirbti savarankiškai“. Ir dėl vėjo energetikos nuostatas planuojama įkelti į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, nes ją planuojama pateikti derinti vėjo energetikos specialistams.
Naujausi komentarai