„Didžiausią nuosmukį arba poveikį patyrė tos įmonės, kurios gamina automobilių, autobusų, transporto priemonių dalis ir komponentus. Šio sektoriaus įmonės patyrė skaudų smūgį. Mūsų apklausos rodo, kad kai kurių įmonių apyvarta krito net 5 kartus balandžio mėnesį.

Po to tendencija tokia, kad apie birželį įmonės pradėjo gauti daugiau užsakymų., liepos mėnesį didžiosios dalies įmonių, kurios susijusios su transporto priemonių dalių ir komponentų gamyba, jų užsakymai grįžo į panašų laikotarpį, koks buvo 2019 metais“, – Eltai sakė D. Lasionis.

Jo teigimu, Lietuvos bankas yra iš dalies teisus, teigdamas, jog apdirbamosios pramonės sektoriaus atsigavimas yra pakankamai lėtas, tačiau tikisi, kad rugsėjo-spalio duomenys turėtų pagerėti.

Kas liečia kitas inžinerinės pramonės įmones, kurios gamina ne transporto priemonėms dalis, o pramonei, energetikai, įrengimams, jų poveikis COVID-19 buvo mažesnis.

„Kas liečia kitas inžinerinės pramonės įmones, kurios gamina ne transporto priemonėms dalis, o pramonei, energetikai, įrengimams, jų poveikis COVID-19 buvo mažesnis. Čia įmonių užsakymų kritimas buvo 10-20 proc. vidutiniškai. Tendencijos tokios, kad vėl grįžtama į pradinę situaciją, kokia buvo prieš metus“, – teigė asociacijos direktorius.

Vis dėlto, jo nuomone, sektoriui visiškai atsigauti prireiks daugiau laiko.

„Atsigavimas nebus stačia V raide, nes, bet kokiu atveju, mūsų pramonė yra priklausoma nuo eksporto 70-75 proc. Didžioji dalis eksportuojama į ES. Matome, kad Europoje atsigavimas dar tik prasideda ir mūsų įmonės nuo to dar priklauso“, – Eltai teigė D. Lasionis.

„Kol kas darbuotojų skaičius negrįžo ir negrįš artimiausiu metu, apie du tris mėnesius“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ketvirtadienį teigė, kad didžiausias darbuotojų skaičiaus sumažėjimas ir toliau išsilaiko verslo aptarnavimo veikloje ir apdirbamojoje gamyboje.

Jo teigimu, darbuotojų skaičius bendrai Lietuvoje yra sumažėjęs 2 proc.