„Džiaugiuosi saule, geru oru, tai kol kas apie šildymo sezoną negalvoju“, – šypsojosi Genadijus.

Tačiau tokių mažuma, kiti sako, seka ekspertų prognozes ir jaučia nerimą. Kai kurie jau ir perplanuoja šeimos biudžetą, ima veržtis diržus nuo dabar.

„Yra tų pamąstymų, kaip sudėlioti šeimos finansus, kad išgyventi žiemą“, – atviravo moteris.

„Atvykau iš Baltarusijos, ten kainos yra žemesnės, nes mes turime diktatūrą. Čia kainos didesnės, bet mane tenkina“, – teigė vyras.

Praėjęs šildymo sezonas buvo rekordiškai brangus, o ekspertai ir dabar nieko gero nežada. Kalbama, kad Vilniuje šildymo kainos gali didėti nuo 10 iki 30 proc.

„Viena didelė papildoma rizika, kurios nebuvo praėjusiame šildymo sezone, yra kuras – ar užteks dujų Europai. Kyla ir kitų alternatyvų svarstymas, pavyzdžiui, mazuto deginimo“, – komentavo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Prieštaringai dėl galimos taršos vertinamas mazuto deginimas kainas turėtų sumažinti.

„Aš labai džiaugiuosi, kad pavyks suvaldyti kainas didžiausiose Lietuvos savivaldybėse – Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, nes jie degins mazutą. Tai mums gali patikti, nepatikti, bet laikotarpis, kurį mes deginsime mazutą, yra trumpas“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vienas galimų variantų – mazutą pirkti iš Lenkijos. Vilniaus šilumos tinklai kalba ir apie tūkstantines investicijas, kurių prireiks įrangai. 

„Preliminarių investicijų suma svyruoja tarp 700–800 tūkst. eurų“, – skaičiavo Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.

Tačiau galutinės kainos, kam ruoštis, vadovas prognozuoti nesiryžta.

„Mes šiandien matome indikacijas, kad biokuro kaina kyla, tai turės tam tikros įtakos. Mazuto kainos nesvyruoja ir yra pakankamai geros“, – tvirtino G. Bakanas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurie politikai ir ekspertai kaip išsigelbėjimą mato didesnio biokuro kiekio naudojimą.

„Biokuras – tokia kuro rūšis, kuri yra mūsų šalies kompetencijoje. Manau, kad Vyriausybei reikėtų kažkokio susitarimo siekti šiam šildymo sezonui“, – teigė energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas.

„Pirmiausia, didesnis vietinis prasčiausios žaliavos gaminimas valstybiniuose miškuose bei didesnis jos naudojimas mūsų šilumos tiekimo įmonėse. Čia yra vienas ir svarbiausias klausimas“, – sakė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Baturo.

Dalis politikų kalba apie valstybinius miškus ir regioninius parkus, kur išvirtę medžiai, anot jų, paliekami supūti.

Rinkos dalyviai visada nori pasipelnyti. Krizės laikotarpiais yra rinkos žaidėjų, kurie labai gerai uždirba.

„Biokuras šiandien kainuoja keturis kartus daugiau nei prieš metus. Į situaciją turi įsikišti valstybinės institucijos. Mūsų pinigai pūva miške vietoje to, kad jie būtų perdirbti ir panaudoti biokurui ir visi mes mokėtume mažiau“, – dėstė Seimo narys Algirdas Sysas.

Jeigu biokuro kaina nesikeis, kainų didėjimą pajus ne tik sostinė, bet ir kitos nuo biokuro priklausomos savivaldybės.

„Turime rinkos anomaliją. Importas iš Baltarusijos nutrūko, atitinkamai gali būti reguliuojamas ir eksportas. Rinkos dalyviai visada nori pasipelnyti. Krizės laikotarpiais yra rinkos žaidėjų, kurie labai gerai uždirba. Nemanau, kad biokuro gamintojai ar tiekėjai yra išimtis“, – kalbėjo R. Zabarauskas.

Ministras sako, kad susitarimas yra.

„Su urėdija buvo aiškiai sutarta, kad urėdija pateiks didesnį kiekį kuro į biokuro rinką artimuoju laikotarpiu, o dabartiniu laikotarpiu urėdija įsigys tinkamos įrangos, kad pati galėtų ruošti biokurą ir taip padėti amortizuoti aukštas biokuro kainas rinkoje“, – teigė D. Kreivys.

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako, kad išgyventi žiemą padėtų ir mažesnė mokesčių našta.

„Manau, kad kai kurių priemonių su PVM tarifu reikia imtis“, – sakė jis.