Verslo atstovai įvertino premjerės pasiūlymą pirkti ekskavatorių, o ne samdyti žmones su kastuvais

Reikia ne darbuotojų, o technologijų

Viena fasadus gaminanti įmonė be skaitmeninimo ir robotizacijos neįsivaizduoja savo veiklos, daug investuoja į naujus įrenginius. Daugiau investuoti į technologijas ir įrenginius dėl darbo jėgos trūkumo siūlė ir premjerė.

„Galima pasamdyti tris žmones su kastuvu ir galima pasamdyti vieną su ekskavatoriumi. Tiesa, tam reikia pirkti ekskavatorių, tokia turbūt ir yra pasirinkimo kaina“, – sakė I. Šimonytė.

„Aš su premjere sutinku ir norėčiau paraginti Vyriausybę, kad ji paruoštų kvalifikuotus ekskavatorių operatorius ir tada darbdaviai galės jiems suteikti darbą. Yra daugybė kvalifikuotų pozicijų, tačiau nėra kvalifikuotų žmonių“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Į įrenginius investuojanti įmonė sakė, kad nors vienas įrenginys ir gali atstoti šešis darbuotojus, bet darbuotojai vis tiek reikalingi.

„Be darbuotojo tas įrenginys nedirba, reikalinga priežiūra. Taip, mes siekiame efektyvumo, mes girdime, mes galime šiuolaikinius įrenginius rinkoje įsigyti, link to kryptingai judame, bet darbuotojų stygių mes irgi jaučiame stiprų“, – kalbėjo įmonės vadovas Ramūnas Venskus.

Galima pasamdyti tris žmones su kastuvu ir galima pasamdyti vieną su ekskavatoriumi. Tiesa, tam reikia pirkti ekskavatorių.

Kad Lietuva yra pigios darbo jėgos šalis, kur vyrauja fizinis darbas, sakė profsąjungos. Anot jų, nebėra kito pasirinkimo kaip tik investuoti į technologijas, kitaip teks samdyti sportininkus.

„Mes esame pasiekę tą ribą, kad iš fizinio darbo mes jau nebegalime pasiekti didesnio efektyvumo. Darbdaviai žiūri, jau jiems greitai reikės olimpinių sportininkų su olimpiniais pasiekimais, kad jie galėtų išlaikyti tuos krūvius“, – šnekėjo Profsąjungų konfederacijos valdybos narys Raimondas Tamošauskas.

Verslas sako, kad Lietuva per menkai investuoja į žmonių perkvalifikavimą.

„Tas, kuris moka operuoti kastuvu, negali iš karto sėstis prie ekskavatoriaus. Tas žmogus, kuris moka vairuoti automobilį, negali vairuoti sunkvežimio. Net per savaitę ar dvi tu neišmoksi tokių dalykų“, – manė A. Romanovskis.

Ekonomistai sutinka, kad investicijos į technologijas padeda mažinti darbo jėgos trūkumą, tačiau ne visi gali sau tai leisti.

„Turint omenyje, kad Lietuvoje didžiąją dalį įmonių sudaro smulkios ir vidutinės įmonės, reikia suprasti, kad tie investiciniai procesai ne taip sklandžiai ir paprastai įgyvendinami“, – sakė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pramoninkai sako, kad turi sumanymą, jei valstybė neduoda paramos investicijoms ir nori, kad įmonės investuotų iš savo kišenės.

„Vienas iš mūsų siūlymų – nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui. Kitaip sakant, tą pelną, kurį gauname ir jis yra neapmokestintas, investuojame į gamybą, į įmonę, į naujų technologijų plėtrą“, – teigė Pramoninkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius.

Anot ekonomistų, pagal investicijas Lietuva išsiskiria Centrinėje ir Rytų Europoje kaip nepakankamai investuojanti. Pavyzdžiui, Vengrija, Slovėnija, Estija investuoja į technologijas ir įrenginius gerokai daugiau nei Lietuva.

Kaip I. Šimonytės pasisakymus vertina verslas?

Kaip verslas vertina tokius premjerės pasiūlymus, Info dienoje pasakojo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Toks gražus palyginimas, mes irgi būtume už inovacijas ir kad kuo daugiau tų inovacijų atsidurtų į pramonę, kad tas mūsų našumas augtų, deja ne visada tai pavyksta, ne visada tam turime papildomų paskatų. Pastaba galbūt būtų ir teisinga, bet aš manyčiau, kad ta teisybė yra kažkur per vidurį. Dalis darbuotojų nenori dirbti našiai arba ieško būdų, kaip to nedaryti, dalis tikrai stengiasi, dirba ir kelia mūsų ekonomiką kartu su mumis visais. Kalbant apie automatizavimą, manyčiau, kaip tik prie to pribrendome, norisi pasakyti, kad atėjo laikas kalbėti apie nulinio pelno tarifą reinvesticijoms, tam, kad įmonės turėtų galimybes investuoti į naujausias technologijas ir kelti našumą ne tik savo įmonių, bet ir darbuotojų. Siūlysime tai teikti rudenį Seime“, – sakė V. Janulevičius.

„Mokesčių ekskavatoriai patys nemokės, vis tiek juos valdys įmonės ir žmonės, ir reikės toms pačioms įmonėms mokėti mokesčius. Kalbant apie automatizavimą ir ėjimą link ketvirtosios pramonės revoliucijos, jeigu kalbame apie Lietuvos Pramonininkų federaciją, tai visi pasiruošę mokėti, kad tik būtų iš ko“, – pridūrė jis.

Anot V. Janulevičiaus, nėra tiksliai aišku, kiek ir kokių darbuotojų trūksta pramonei: „Tie skaičiai yra truputį pasiklydę. Jeigu atvirai, mes eilinį kartą su statistika turime skirtingus skaičius. Matome, kad yra 64 tūkst. darbuotojų, o oficialiai užsiregistravę, bet mes sakome, kad ne visi užsiregistruoja oficialiai į laisvas darbo vietas, nes pavargo jau registruotis, nes vis tiek neranda, – 24 tūkst. darbuotojų. Manau, kad tie skaičiai yra maždaug tokie. Grynai apdirbamajai pramonei šiandien trūksta apie 22 tūkst. darbuotojų“.

Pasak V. Janulevičiaus, ne visus darbuotojus galima pakeisti robotais: „Tam reikia pinigų ir nemaži pinigai yra automatizavimui. Visgi daugelio darbų ir operacijų mes negalime pakeisti, yra reikalingos žmogiškos rankos ir profesionalios, ir ne tokios profesionalios, jų vis tiek trūksta. O Vilniuje surasti darbuotojų, pradedant nuo 800 eurų į rankas ir daugiau, kas būtų 1600 bruto arba 2000 bruto, šiandien darosi labai sunku“.

Esą I. Šimonytė teigė, kad viena iš didesnių iliuzijų yra, kad nedarbo išmokų mokėjimas yra priežastis, dėl kurios žmonės nesirenka dirbti. Tačiau V. Janulevičius sakė, kad išmokos tikrai galėjo paskatinti žmones nebedirbti.

Vilniuje surasti darbuotojų, pradedant nuo 800 eurų į rankas ir daugiau, kas būtų 1600 bruto arba 2000 bruto, šiandien darosi labai sunku.

„Nežinau, kokiais čia skaičiais mes operuojame ir iš kur. Šie premjerės žodžiai yra pasakyti dėl to, kad iš visų bedarbių turime 37 proc. žmonių, kurie tik gauna išmokas. Dėl to, jos manymu, tas bedarbių skaičius yra kitoks dėl kitų priežasčių. Kalbant iš mūsų pusės, iš darbdavių pusės, man atrodo, kad ši pandemija paveikė visus psichologiškai, bet ir atpratino daugelį žmonių dirbti. Tai matosi kiekvienoje srityje, kiekvienoje įmonėje, ne tik pramonės įmonėse. Mes manome, kad išmokos tuos žmones pastūmėjo į pasyvų lūkuriavimą. Tai matosi ne vien tik mums, bet ir psichologams,  kurie dabar turi labai daug darbo“, – šnekėjo jis.

Premjerė pasisakė ir apie migracijos procedūrų keitimą. Anot jos, darbdaviai turėtų siekti ne lengvesnių migracijos procedūrų, o investuoti į darbuotojus. Vis dėlto Pramonininkų konfederacijos prezidentas nebūtų linkęs tokiai nuomonei pritarti.

„Mano akim, tai niekaip nepadėtų mažinti darbuotojų trūkumo. Kiekvienas darbdavys, matydamas gerą darbuotoją, į jį tikrai investuoja, nepaisant to, kad jis galbūt išeina dirbti pas konkurentą. Esminis dalykas tas, kad šiandien mes neišspręsime tų migracijos problemų, kurios yra. Jeigu mes norime turėti nuo 2025 metų pliusinį saldo, be imigracijos mes nieko neišspręsime. Kalbant trumpuoju periodu, vis tiek ta imigracija turės būti, ir mes galime kalbėti, ką norime, bet kitaip mes neišsiversime arba mūsų ekonomika tiesiog lėtins apsukas“, – teigė jis.

„Reikėtų pasižiūrėti į tuos darbuotojus, kurie metų metus nesuranda darbo ir stovi Užimtumo tarnybose, patikrinti, ar iš tikrųjų taip yra, kokios tos priežastys, galbūt iš tikrųjų yra realios priežastys, tikiu, kad daug darbuotojų tiesiog negali susirasti darbo, bet manau, kad dalis darbuotojų visgi yra tie, kas dirba už grynus pinigus šešėlyje, nemoka mokesčių“, – tvirtino V. Janulevičius.