„Siūlymas yra plėtros įstaigas, kurios veikia dabar savo mandatuose – ar smulkaus verslo, ar žemės ūkio, ar didelių įmonių kaip VIVA  (Valstybės investicijų valdymo agentūra – BNS) ar VIPA (Viešųjų investicijų plėtros agentūra – BNS), jas tiesiog sujungti tuo tikslu, kad būtų konsoliduota kompetencija, pati institucija taptų didesnė ir ji galėtų tapti savarankišku rinkos žaidėju“, – žurnalistams Seime sakė premjerė. 

„Mes turime keletą nacionalinės plėtros įstaigų jau dabar, bet jos yra fragmentuotos, turi savo specifinį mandatą, turbūt neblogai dirba savo srityje, bet negali pasiekti masto ekonomijos ir negali tapti išties reikšminga plėtros įstaiga“, – pridūrė ji.

Premjerė pabrėžė, kad nekalbama apie valstybinį banką, tačiau apie įstaigą, kuri užpildytų finansavimo  spragas, kurias patiria verslas.

„Tai tikrai nebus institucija, kuri priiminės indėlius ar kredituos būstą, bet kalbame apie įstaigą, kuri užpildytų rinkos spragą tose finansavimo problemose, kurias verslas patiria, pavyzdžiui, kad įmonės per mažos, per trumpai veikia, neturi užstato ir panašiai“, – sakė I. Šimonytė.

„Konsolidavus, įgijus didesnį svorį ir kažkuriuo metu galbūt net tai institucijai tapus visiškai savarankišku rinkos žaidėju, pačiam būnant finansų rinkos dalimi, tarkim, galima pritraukti kapitalą didesnį ir taip sau pasididinti galimas finansavimo apimtis, tai būtų gana rimta paspirtis šalia komercinių bankų, kurie niekur nedings ir kurių reikšmė neabejotina“, – kalbėjo ji.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime turėjo svarstyti nutarimo projektą dėl nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo, tačiau klausimas atidėtas savaitei.

Vyriausybė pernai planavo apsispręsti dėl nacionalinių plėtros įstaigų sujungimo į Nacionalinį plėtros fondą (NPF) – tuomet svarstyta apie „Invegos“, Viešųjų investicijų plėtros agentūros, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, Valstybės investicijų valdymo agentūros ir kitų įstaigų jungimą arba NPF steigimą vienos iš jų pagrindu.