Smarkiai vėluojantis ir gerokai brangiau, nei planuota, kainuosiantis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas yra pranašiškas ženklas Europos valstybėms, per artimiausią dešimtmetį besiruošiančioms uždaryti trečdalį turimų atominių elektrinių.

Naujienų agentūros "The Associated Press" (AP) straipsnyje rašoma, jog trims sovietinėmis technologijomis pastatytoms atominėms elektrinėms Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje uždaryti jau išleista apie 2 mlrd. eurų. Pusė jų atiteko sudėtingiausiai Ignalinos elektrinei.

"Trys šalys iš naujo įvertino, kad galutinė kaina sieks 5,3 mlrd., nors pradžioje buvo 4 mlrd. eurų. Ir į šią kainą neįskaičiuota sunkiausia užduotis – reaktoriaus šerdies išardymas. Buvo planuota, kad šis darbas turėtų būti baigtas tarp 2025-ųjų ir 2035-ųjų, bet jis gali užtrukti kur kas ilgiau ir kainuoti daugiau. Tai nerimą keliantis pranašiškas ženklas ES, planuojančiai, kad iki 2025 m. bus uždaryta trečdalis iš 143 jos šalyse narėse veikiančių reaktorių", – rašo AP.

Kaip teigiama publikacijoje, uždarymo procesus stabdo neaiškios sutartys, komerciniai ginčai, pasikeitimai vadovybėje ir ilgai užtrunkantys prižiūrinčių institucijų veiksmai.

Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos, Bulgarijos ir Slovakijos atveju beveik visas uždarymo procesas finansuojamas ES lėšomis, nes pats uždarymas buvo viena iš šių šalių stojimo į Bendriją sąlygų. Tačiau kitos ES šalys senas elektrines turės uždaryti savo lėšomis.

Vokietija pernai pareiškė, kad per dešimtmetį visiškai atsisakys branduolinės energijos ir pereis prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių.

"Praėjusį mėnesį pagrindiniai Vokietijos elektros tiekėjai pareiškė, kad namų ūkių sąskaitos už elektrą gali išaugti 50 proc. tam, kad būtų galima finansuoti tokį perėjimą nuo atominės energijos", – rašo AP.

Straipsnyje minimų ekspertų teigimu, atominių elektrinių uždarymas, atrodo, bus daug brangesnis, nei buvo manyta anksčiau, "turint omenyje patirties trūkumą visame pasaulyje ir atominių elektrinių valdytojų polinkį nepakankamai įvertinti uždarymo išlaidas tam, kad nauji projektai atrodytų patrauklesni".

"Ekspertai nurodo ir dar vieną nerimo šaltinį: tik keli reaktoriai pasaulyje buvo visiškai išardyti, o tai reiškia, kad šis procesas iš esmės yra neištirta sritis. Pavyzdžiui, reaktorių šerdžių išardymas sukurs dar nežinomų kliūčių ir pavojų turint omenyje, koks radiacijos lygis yra jose", – rašoma publikacijoje.

Grinvičo universiteto energetikos ekspertas Stevenas Thomas teigia, kad šerdims išardyti reikės robotų, kurie dar net neišrasti: "Robotų, kuriuos turime šiuo metu, nepadarytų, nes nuo tokio radiacijos lygio jie išprotėtų."

Didžiausiu elektrinių uždarymo iššūkiu vadinamas panaudotas branduolinis kuras. "Jis itin radioaktyvus ir toks išliks tūkstančius metų. JAV ir kitur tai politinė bomba, nes nė viena valstija ar apygarda nenori jo saugoti. Prancūzija renkasi perdirbti kurą, kad jis būtų vėliau panaudotas reaktoriuose, o Švedija ir Suomija laidoja jį statinėse giliai po žeme", – teigia AP.

Pabrėžiama, kad neveikiančios elektrinės gali tapti ir teroristų ar branduolinių medžiagų kontrabandininkų taikiniu.

Kaip teigiama publikacijoje, "tiesiog apleisti kompleksus su viduje glūdinčia radiacija nėra išeitis". Tačiau pabrėžiama, jog, "turint omenyje milžiniškas išlaidas, kai kurios vyriausybės renkasi vilkinti uždarymo procesą daugelį dešimtmečių".

"Aiškėja, kad IAE bus sunki pamoka Europai: viena yra sustabdyti atominę elektrinę, tačiau visiškai kitoks galvosūkis yra atsikratyti to, kas lieka", – rašo AP.

"Tampa vis aiškiau, kad tokių šalių kaip Vokietija svajonės be atomo bus daug sunkiau įgyvendinamos, nei manyta pradžioje", – teigia agentūra.

IAE buvo sustabdyta 2009 m. pabaigoje. Tolesniems jos uždarymo procesams 2014–2017 m. siūloma skirti 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) ES paramos. Lietuva teigia, kad to nepakanka.