Indrė Kaulavičiūtė ir Ona Stankevičiūtė įkūrė savo mažąją bendriją – vertimų biurą „Apicula“. Nors įmonė dar jauna – veikia vos mėnesį, jos džiaugiasi, kad ją atidaryti buvo paprasta. Tačiau mato ir trūkumų. I.Kaulavičiūtė sutiko pasidalyti savo įspūdžiais su laikraščiu.

– Kaip kilo idėja steigti mažąją bendriją?

– Vertimo paslaugas galima teikti ir turint individualiosios veiklos pažymas, tačiau užsienio klientams patraukliau ir patikimiau pirkti paslaugas iš įmonės. Iš pradžių apie bendriją kaip apie verslą net negalvojome, norėjome būti pačios sau šeimininkės, bet dirbti kolektyve. Ir dabar visus sprendimus priimame kartu, dėl visko tariamės, pačios nusistatome darbo grafikus.

– Ar buvo sunku?

– Mažosios bendrijos steigimo procedūra itin paprasta. Ją galima įsteigti nuotoliniu būdu. Mes naudojomės notaro paslaugomis, bet ir mūsų atveju viskas užtruko tik kelias dienas.

– Kodėl pasirinkote tokią verslo formą?

– Galėjome rinktis uždarąją akcinę bendrovę ar kitas formas, bet jos netiko dėl įstatinio kapitalo prievolės ir kitų veiksnių. Kiekvienai atskirai dirbti pagal individualiosios veiklos pažymas būtų netikslinga, todėl pasirinkome mažąją bendriją.

– Kaip skirstomas pelnas jūsų įmonėje?

– Panašiai, kaip ir uždarojoje akcinėje bendrovėje skirstomas pagal akcijų skaičių, mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai pagal įnešto įnašo dydį.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie dar tik planuoja steigti mažąją bendriją?

– Patyrėme, kad ši verslo forma labiau tinka jau dirbantiems pagal darbo sutartis, kaip papildomas verslas. Reiktų įvertinti pranašumus ir trūkumus, nes mažosios bendrijos nariai su savo įmone nesudaro darbo sutarčių, todėl skiriasi socialinio draustumo statusas. Nedirbant pagal darbo sutartį reikia savarankiškai draustis.

– Ar planuojate ateityje pertvarkyti įmonę į kitokios formos?

– Verslo pradžiai ši forma tinka. Pertvarkymo galimybę svarstysime ateityje dėl anksčiau minėto socialinio draudimo aplinkybių.