L. Kasčiūnas norėtų įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, kurie Lietuvoje pragyveno penkerius metus ir nori prasitęsti leidimą laikinai gyventi.

Kalbos mokėjimo lygį nustatytų Vyriausybė, o Migracijos departamentui būtų suteikta teisė tikrinti užsieniečio valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų (leidimo nuolat gyventi išdavimo ar keitimo atveju) žinias.

Jei Seimas pritartų L. Kasčiūno iniciatyvai, užsieniečiai, Lietuvoje pragyvenę pastaruosius dvejus metus, turintys ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir norintys atsivežti savo šeimos narius, turės pateikti lietuvių kalbos mokėjimo įrodymą, nebent asmuo dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar sveikatos – kalbos išmokti negali.

Siekdamas riboti imigracijos srautus, L. Kasčiūnas taip pat siūlo panaikinti galimybę magistrantams atsivežti šeimos narius.

Kaip numato projektas, užsieniečiams, kurie šalyje gyvena su leidimu nuolat gyventi, tačiau neteko Lietuvos pilietybės, taip pat gyvenantiems Lietuvoje nuo 1993 m. liepos 1 d., gaunant ar prasitęsiant leidimą nuolat gyventi reikės mokėti lietuvių kalbą ir išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą.

„Daugiau kaip 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje – pakankamai laiko išmokti lietuvių kalbą ir Konstitucijos pagrindus“, – pateikdamas iniciatyvą sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas L. Kasčiūnas.

Politikas siūlo, kad bakalauro siekiantys užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę (išskyrus atostogas ir praktiką).

„Studijos neturi būti priedanga apeiti sugriežtintas darbo imigracijos taisykles, kai užsieniečiai į Lietuvą atvyksta formaliai studijuoti, tačiau faktiškai jų pagrindinė veikla yra darbas arba savarankiška veikla“, – teigė L. Kasčiūnas.

Jo nuomone, pasiūlytos įstatymo pataisos padės riboti pigios darbo jėgos imigraciją, užtikrins sėkmingesnę užsieniečių integraciją ir stiprins šalies saugumą.