Vakar taip ir nepaaiškėjo trijų energetikos bendrovių vertinimo rezultatai. Tačiau net ir neoficialūs duomenys Vilniaus biržoje sukėlė audrą.

Tarptautinė bendrovė „KPMG Baltics“ ūkio ministro Vyto Navicko vadovaujamai darbo grupei vakar pateikė galutinį Lietuvos energetikos įmonių, kurios turėtų sudaryti nacionalinio investuotojo bendrovę, vertinimą. Tačiau iškilus papildomų klausimų, galutinių išvadų dar teks palaukti.
„Vertinimus gavome, tačiau ne popierinę, o elektroninę jų versiją. Kol negautas oficialiai patvirtintas dokumentas, įmonių vertinimo neskelbiame. „KPMG Baltics“ atstovams buvo užduoti klausimai ir išreikštos abejonės dėl paskelbtų išvadų. Galutinis variantas turėtų būti pateiktas dar šią savaitę. Tuomet paaiškės ir galutiniai įmonių vertinimai. Gali būti, kad sumos bus pakoreguotos“, – dienraščiui sakė ūkio ministro patarėjas Ričardas Slapšys.
V. Navickas teigė, kad palyginti su preliminariais duomenimis, vertinimo rezultatai pernelyg nesikeitė.

Galutinis įmonių vertinimas bus pateiktas iki lapkričio 15-osios, kai tarptautinis investicijų bankas HSBC pateiks nuomonę apie „KPMG Baltics“ atliktą turto vertinimą.
V.Navicko teigimu, tai kiek stabdo visus kitus veiksmus – jis neatmetė, kad sutartys gali būti pasirašytos vėliau nei lapkričio 15 dieną, tačiau užtikrino, kad svarbiausia data – kitų metų sausio 1-oji, kai turi būti įsteigta nacionalinio investuotojo bendrovė, nesikeičia.

Suabejojo vertinimu

Neoficialiais duomenimis, bendrovė VST įvertinta beveik 3 mlrd. litų, Rytų skirstomieji tinklai (RST) – 2,179 mlrd. litų , „Lietuvos energija“ – 3,108 mlrd. litų. Pagal šį vertinimą įmonių dalys būsimoje nacionalinio investuotojo bendrovėje pasiskirstytų taip: VST – 39 proc. akcijų, RST – 20 proc. akcijų, „Lietuvos energijai“ – 41 proc. akcijų.
Tokios akcijų dalybų proporcijos papiktino Tėvynės sąjungos lyderį Andrių Kubilių: „Iškyla vienas esminis klausimas: kodėl RST ir VST yra taip skirtingai vertinamos, tai yra, kodėl RST pagal tokį vertinimą yra maždaug trečdaliu pigesni nei VST?“
Tėvynės sąjungos pirmininko nuomone, šioje srityje būtinas absoliutus skaidrumas, nes neaiškus turto vertinimą ir nacionalinio investuotojo akcijų dalies skirstymas privers sunerimti partnerius – estus, latvius ir lenkus.
Be to, neramumų gali kilti ir Seime – esą parlamentarai gali inicijuoti proceso peržiūrėjimą.

Sustabdė prekybą

Nacionalinio investuotojo kūrimas kaitina aistras ne tik tarp politikų, bet ir tarp investuotojų.
Vilniaus vertybinių popierių biržoje vakar valandai buvo sustabdyti sandoriai RST, VST ir „Lietuvos energijos“ akcijomis. Motyvuota tuo, kad nedarbo dienomis buvo išplatinta informacija, su kuria investuotojai nespėjo susipažinti.
Neoficialus RST ir „Lietuvos energijos“ vertinimas gerokai skiriasi nuo jų rinkos kainos. Labiausiai skyrėsi „Lietuvos energijos“ rinkos vertė, jos akcijos vakar smuko net 14,97 proc. – iki 5,68 lito. 14,53 proc., iki 4,47 lito, atpigo RST akcijos. Nekito VST akcijų kaina. Biržoje jomis vakar neprekiauta.
Finansų makleriai prognozavo, kad paskelbus šių energetikos bendrovių įvertinimus atitinkamai turėtų keistis akcijų kaina rinkoje: jei įvertinimas bus mažesnis nei rinkos kaina, ji turi kristi, jei didesnis – dar kilti.

Nuostoliai didėja

Ši savaitė vertybinių popierių rinkose taip pat prasidėjo audringai: pasaulio biržos pajudėjo žemyn po to, kai didžiausia pasaulio finansinė korporacija „Citigroup“ paskelbė apie milijardinius nuostolius.
Paskelbus, kad dėl krizės antrinėje paskolų rinkoje ji gali nurašyti nuo 8 iki 11 mlrd. JAV dolerių nuostolių, atsistatydino jos vadovas Charlesas Prince'as. Jis atsistatydindamas pareiškė prisiimąs asmeninę atsakomybę už finansų milžinės patirtus nuostolius.
Prieš savaitę lėkė ir dar vienos JAV milžinės tarpininkavimo ir investicijų bendrovės „Merrill Lynch“ vadovo Stanley O’Nealo galva. Jis pranešė apie didžiausius per visą 93 metų banko istoriją nuostoliu. Jie trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 2,24 mlrd. JAV dolerių. Šie nuostoliai buvo šešis kartus didesni, nei anksčiau buvo pranešęs S.O’Nealas. „Merrill Lynch“ į nuostolius nurašė dar 8,4 mlrd. JAV dolerių dėl obligacijų, susietų su būsto paskolomis, nuvertėjimo.

Indeksai smuko

Naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad per pastaruosius keturis mėnesius didžiausios pasaulio paskolų ir tarpininkavimo įmonės patyrė 40 mlrd. JAV dolerių nuostolių.
Sunerimę dėl įvykių milžiniškose finansų korporacijose vertybinių popierių rinkos dalyviai pasidavė baimei dėl kreditų rinkos krizės. Japonijos NIKKEI indeksas pirmadienį smuko iki žemiausio lygio per 7 savaites. Prekyba JAV biržose taip pat prasidėjo akcijų kainų kritimu. Pirmosiomis prekybos valandomis „Dow Jones Industrial Average“ indeksas neteko 0,6 proc. vertės, „S&P 500“ – 0,7 proc., „Nasdaq“ – 0,9 proc. Smuko ir didžiausių Europos šalių biržų indeksai.