- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Inovacijų agentūra pagerino šių metų eksporto prognozę
Inovacijų agentūra pagerino šių metų eksporto augimo prognozę ir mano, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas šiemet sieks 22,9 proc. iki 22,8 mlrd. eurų, o paslaugų – 14,2 proc. iki 14,7 mlrd. eurų. Kovą agentūrą prognozavo, kad augimas atitinkamai sieks 14,6 ir 3,8 procento.
Kitais metais lietuviškos kilmės prekių eksportas turėtų augti 7,7 proc. iki 24,5 mlrd. eurų, paslaugų – 7,4 proc. iki 15,7 mlrd. eurų, penktadienį pranešė agentūra.
Pasak agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, šių metų antrąjį pusmetį, palyginti su pirmuoju, numatomas šiek tiek lėtesnis eksporto verčių augimas visose eksporto grupėse.
„Prognozuojame, kad 2022 metų eksporto vertė ir toliau augs dėl kainų kaitos, o 2023 metais tikimasi nuosaikesnio kainų ir kiek spartesnio apimčių augimo – kitąmet vis dar brangs gamyba, bet bus eksportuojama daugiau nei šiemet“, – pranešime sakė J. Kalendienė.
Numatoma, kad 2022 metais reeksporto (išskyrus energetinius produktus) vertė padidės 8,9 proc. iki 13,6 mlrd. eurų, 2023 metais – 7,4 proc. iki 14,6 mlrd. eurų. Šiemet apie pusę vertės augimo nulems kainų kaita, o kitą pusę – apimčių didėjimas, o 2023 metais reeksporto apimtys augs gerokai sparčiau nei kainos.
Agentūros vertinimu, nepaisant sudėtingos politinės ir ekonominės aplinkos, Lietuvos eksportuotojų produkcija nepraranda paklausos. Eksporto apimtys išlieka gana stabilios, o pagal vertę – kyla dėl brangstančių išteklių.
„Jei metų pradžioje prasidėjus karui Ukrainoje ir užsidarant trims eksporto rinkoms – Ukrainai, Rusijai ir Baltarusijai, nuogąstavome, kad Lietuvos eksportas nukentės, tai taip neatsitiko. Vieni Lietuvos eksportuotojai sėkmingai nukreipė tarptautinę prekybą į kitas rinkas, kitiems netgi atsirado naujos galimybės eksportuoti daugiau“, – pranešime sakė Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė.
Agentūros analitikai atkreipia dėmesį, kad sparčiai didėjančios energijos, kitų žaliavų, prekių bei paslaugų kainos didina infliacinį spaudimą, mažina namų ūkių perkamąją galią ir skatina centrinius bankus greičiau priimti antiinfliacinius pinigų politikos priemonių sprendimus. Be to, ekonominio augimo lėtėjimas JAV ir griežta Kinijos COVID-19 valdymo politika daro neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos raidai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
-
D. Čižausko atminimo koncert...
-
402-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL dvikova: „Rytas“ – ...
-
Studentų festivalio „Fiziko...
-
Lenkijoje apsiperkantys lietuv...
-
Lietuvos socialdemokratų part...
-
Apeiginės maudynės „Šalto...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
401-oji karo Ukrainoje diena...
-
Lietuvos bankas: dirbantiems ukrainiečiams išvykus iš Lietuvos ekonomika nenukentės8Lietuvos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika labai nenukentės, jeigu pasibaigus karui Ukrainoje į ją sugrįžtų Lietuvoje radę prieglobstį ir čia įsidarbinę ukrainiečių pabėgėliai, tačiau bankas pripažįsta, kad „poveikis ga...
-
Ekspertai: maisto kainų brangimą lėtins pingančios žaliavos, energijos kainos8Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai sako, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą. Kai kurie analitikai teigia, jog prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas. ...
-
Tarpmiestiniai autobusai kursuos įprastai, galios visos lengvatos1Kovo 31-ąją pasibaigus tolimojo susisiekimo vežėjų sutartims, bet dar neįsigaliojus Kelių transporto kodekso pataisoms, sutartys pratęstos automatiškai, todėl nuo balandžio 1-osios tarpmiestiniai autobusai kursuoja įprastai, galioja ir visos ...
-
„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą14„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą nuo gegužės 1 dienos. ...
-
Lietuva ir 26 šalys sutarė toliau remti Ukrainos kelių ir geležinkelių atstatymąLietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Čekija ir kitos valstybės sutarė ir toliau remti Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą. 27 šalių transporto ministrai penktadienį Lenkijos Žešuvo mieste priėmė bendr...
-
Parama šeimos būstui – reali pagalba ar būdas pasipelnyti?1Per pastaruosius penkerius metus, kiek yra teikiama parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti, skirta 60 mln. eurų. Trečdalis nusėdo vadinamuosiuose didžiuosiuose regionuose – miestuose šalia Klaipėdos, Kaune, Vilniuje. Nors paramos tiks...
-
Žemės drebėjimai neišgąsdino – kas dešimtas lietuvis poilsiaus Turkijoje9Turkiją supurtę žemės drebėjimai nesumažino lietuvių noro poilsiauti šioje šalyje. Turkija ir toliau išlieka viena populiariausių lietuvių poilsio krypčių. Kelionių pokyčius, infliacijos paveiktas kainas komentuoja kelionių o...
-
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje vasarį buvo didesnis už ES vidurkį6Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...
-
Vilnius baigia deginti mazutą: gyventojams padėjo sutaupyti 30 mln. eurų?5Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo penktadienio nebekūrenantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto. ...
-
A. Veryga neatsisako idėjos dėl valstybinių ligoninių vaistinių9Seimui ketvirtadienį atmetus pataisas, numatančias leisti valstybinių ligoninių vaistinėse parduoti vaistus visiems žmonėms, vienas tokios idėjos iniciatorių Aurelijus Veryga neatsisako ketinimų šį klausimą kelti ir ateityje, tikėtina, kito...
