Kelerius metus plačiai reklamuotas investicinis gyvybės draudimas praranda patrauklumą, taip pat klientus. Šiuo metu draudikai šimtais skaičiuoja nutrauktas sutartis ir neriasi iš kailio įtikinėdami gyventojus, kad geresni laikai tikrai išauš. Kantrybės ir, žinoma, pinigų įmokoms gali prireikti dar ilgam.

Krito su akcijomis

Auksiniai investavimo laikai – jau praeityje. Kasdien konstatuojama, kad akcijų kainos pasiekė naujus antirekordus. Nėra kur slėptis – su sunkumais susiduria visos šalys, visi pramonės sektoriai.

Iš tiesų finansų rinkų nuosmukis dėl pasaulį apėmusios ekonomikos recesijos didžiulis – įvairių šalių biržų indeksai per pastarąjį pusmetį neteko bent pusės savo vertės. Visame pasaulyje ėmė ir išgaravo milijardai, o dėl to gerokai susitraukė ir investicijų portfeliai.

Nenuostabu, kad žaibiška investavimo nauda tikėję gyventojai nusivylė ir puolė gelbėti likusių pinigų. Ne išimtis ir investicinis gyvybės draudimas, kurio sutartys dabar nutraukiamos kone taip pat sparčiai, kaip dar neseniai buvo pasirašinėjamos.

Remiantis Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, per praėjusius metus gyvybės draudimo rinkos dalis nuo 37 proc. susitraukė iki 26 proc. ir grįžo į 2005–2006 m. lygį. Gerokai krito investiciniam gyvybės draudimui skiriamų įmokų sumos. Kita vertus, nutrauktų investicinio draudimo sutarčių skaičius per praėjusių metų devynis mėnesius ūgtelėjo tik kiek daugiau negu procentu (nuo 2,6 iki 3,9 proc. viso pasirašyto sutarčių skaičiaus).

Šįmet nutraukusiųjų daugėjo

Bendrovės "Hansa gyvybės draudimas" direktorius Mindaugas Jusius pripažino, kad nutrauktų investicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius šiemet, palyginti su praėjusių metų pradžia, išaugo pusantro karto, o vien sausį bendrovėje nutraukta apie 600 sutarčių. Tiesa, tokiam skaičiui draudikai neteikia daug reikšmės ir ramina, kad jis sudaro viso labo tik apie 0,5 proc. visų pasirašytų sutarčių. M.Jusiaus žiniomis, ES kas mėnesį nutraukiamų gyvybės draudimo sutarčių vidurkis taip pat siekia apie 0,5–0,6 proc., todėl Lietuva neišsiskiria.

Apie panašias tendencijas kalbėjo ir "SEB gyvybės draudimo" generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė: nors bendrovėje nutraukiamų sutarčių skaičius šoktelėjo 2,5 karto, jos sudaro apie 0,9 proc. viso gyvybės draudimo sutarčių portfelio. O per 2009-ųjų sausį "SEB gyvybės draudime" sudaryta panašiai tiek pat sutarčių, kiek ir per pirmą praėjusių metų mėnesį.

Rinkos naujokė "Vital Life", investicinį gyvybės draudimą pasiūliusi praėjusių metų viduryje, taip pat sunkumų kol kas nejaučia. "Investicinio gyvybės draudimo sutartys sudarinėjamos. Aišku, atsiranda tokių, kurie nusprendžia jas nutraukti, bet nepasakyčiau, kad tai vyksta masiškai", – jokių panikos ženklų nemato bendrovės "Vital Life" filialo Lietuvoje vadovas Jonas Albrechtas.

Bendrovės "Aviva Lietuva" pardavimo direktorius Kęstutis Motiejūnas džiaugėsi, kad pirmosiomis metų savaitėmis išaugęs nutraukiamų sutarčių skaičius jau stabilizavosi.

Priežastis – kritusios pajamos

Sumažėjusį investicinio gyvybės draudimo patrauklumą lėmė prasta padėtis finansų rinkose. Tačiau draudimą parduodančių bendrovių atstovai pastebėjo, kad atsisakyti investicinio gyvybės draudimo verčia ir gerokai pasikeitusi asmeninių finansų būklė.

"Pastaruoju metu viena pagrindinių sutarties galiojimo sustabdymo ar nutraukimo priežasčių – turimo darbo ir su juo susijusių pajamų netekimas", – kalbėjo K.Motiejūnas.

Tas pačias priežastis vardijo ir M.Jusius. "Mažėja gyventojų perkamoji galia, taip pat galimybės taupyti. Be to, pastebime tendenciją, kad darbdaviai taupo skriausdami darbuotojus ir naikina papildomas motyvacijos priemones, taip pat nebemoka įmokų į darbuotojų kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis arba net jas nutraukia", – sakė "Hansa gyvybės draudimo" atstovas.

Draudimo priežiūros komisijos valdybos narė Irmina Judickaitė įsitikinusi, kad draudimo sutartis dažniau nutraukia tie, kurie tikėjosi greitos finansinės grąžos arba buvo tvirtai neapsisprendę dėl savo investavimo tikslų. "Tie, kurie tokiu būdu siekė taupyti ir metė į investicinį gyvybės draudimą didelius pinigus, greičiausiai dabar ir pabėgo. O tie, kurie jas pirmiausia rinkosi kaip draudimą, jas nutraukia rečiau", – aiškino I.Judeckaitė.

Siūlo laukti, ne nutraukti

Investavimo specialistai pasiryžę surasti kuo daugiau argumentų, kad klientai nepasiduotų panikai ir vengtų spontaniškų sprendimų – esą blogesnį laiką pasitraukti iš investavimo vargu ar būtų galima pasirinkti. Draudikai choru kartoja, kad dabar kaip tik palankus metas investuoti. Tiesa, tokie patys raginimai buvo girdimi ir tuomet, kai akcijų rinkos augo lyg ant mielių.

"Šiuo metu tikrai neverta nutraukti gyvybės draudimo sutarties, nes kapitalo rinkos dar neramios ir šį laikotarpį reikia išlaukti. Akcijų kainos kaip niekada žemos, tad kam parduoti pigiai? Kaip tik dabar laikas mokėti įmokas, kad įsigytume atpigusių vertybinių popierių. Tokių galimybių, kokios yra šiuo metu, pasitaiko labai retai, reikia jomis pasinaudoti", – nepalaužiamus motyvus žėrė K.Motiejūnas.

"Netikslinga parduoti investicinius vienetus kainoms smarkiai nukritus – draudimo išmoka bus mažesnė, nei galėtų būti atsigavus rinkai. Ilgalaikiam investavimui šis krizės laikotarpis – puikus laikas pirkti nuvertėjusius vertybinius popierius", – ragino ir B.Kamuntavičienė.

Siekdamas klientams padėti prisitaikyti prie užklupusių sunkumų, "SEB gyvybės draudimas" siūlo ir alternatyvų. "Jei klientai šiuo metu pritrūksta pinigų draudimo įmokoms, jiems pasiūlome nenutraukiant draudimo sutarties sustabdyti draudimo įmokų mokėjimą numatytą terminą. Draudimo sutartis tokiu atveju ir toliau galios, draudimo apsauga nelaimės atveju bus taikoma", – sakė B.Kamuntavičienė.

Praras mokesčio lengvatą

"Klientams rekomenduojame nesiimti jokių neapgalvotų ar skubotų veiksmų. Jei klientas turi ilgalaikį tikslą, pavyzdžiui, sukaupti vaiko mokslams ar sutaupyti senatvei, ir kaupiamų pinigų neprireiks dar ilgai, šiuo metu patartume nieko nekeisti. Atsižvelgdami į kliento įsigytą investavimo paslaugą, rekomenduojame pasikeisti būsimų draudimo įmokų investavimo kryptį į konservatyvesnę, galbūt su nedidele, bet teigiama grąža", – apie klientams teikiamus patarimus kalbėjo M.Jusius.

Anot pašnekovo, nutraukti sutartį yra kraštutinis sprendimas, nepalankus pačiam klientui. Šiuo metu jį priėmęs klientas dėl smukusių finansų rinkų ne tik praras dalį investuotų pinigų, bet valstybei turės grąžinti gautą mokesčio lengvatą.

Pajamų mokesčio lengvata taikoma 10 metų ir ilgiau galiojančioms investicinio gyvybės draudimo sutartims. Nutraukus sutartį pirma laiko, visą išskaičiuotą pajamų mokesčio lengvatą tektų grąžinti valstybei.

Draudikai pasiruošę rasti ir daugiau argumentų, kad tik šimtai nutrauktų sutarčių nevirstų tūkstančiais. Tai suprantama – kol su nuostoliais susitaikę klientai mokės įmokas ir lauks geresnių laikų, bendrovės kasmet pasiims garantuotus administravimo mokesčius. O investavimo riziką teks prisiimti patiems gyventojams.

Universalaus patarimo nėra

Investavimo dėsniai teigia, kad po didelio rinkų kritimo laiko ateina atsigavimo metas, tad, kaip užsiminė K.Motiejūnas, dabar pats geriausias laikas investicijoms. Tačiau vis dėlto šiuo metu niekas nežino, kiek ilgai teks laukti, kol jos pradės kilti.

Vieni mano, kad pasaulinė ekonomika turėtų pradėti sveikti šių metų gale, kiti nurodo 2010-ųjų ar net 2011-ųjų pabaigą. Be to, pasigirsta nuomonių, kad akcijų rinkas šiemet gali supurtyti dar viena cunamio banga. Tokiu atveju, nepakeitus investavimo krypties, pastaraisiais metais patirti nuostoliai gali dar padidėti.

"Dabar labiausiai reikia prisiminti išsikeltus ilgalaikius tikslus ir išlikti ramiems. Investicinio gyvybės draudimo nesiūlome rinktis tiems klientams, kurie neketina kaupti lėšų ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui", – geresnius laikus ateičiai paliko M.Jusius.

Vis dėlto J.Albrechtas pripažino, kad patarti klientui daryti viena, o ne kita, sunku, nes kiekvieno žmogaus padėtis turi būti vertinama atskirai. Anot jo, sunku pasakyti, kokias sumas tam reikėtų skirti, nes niekas negali pasakyti, kada į rinkas ateis šviesesni laikai.

Investicinio gyvybės draudimo įmokos (mln. litų)

2002 27,2

2003 69,9

2004 87,5

2005 128,9

2006 283,9

2007 532,3

2008 365,2

Sudarytos draudimo sutartys (tūkst.)

2002 22,4

2003 10,3

2004 15,0

2005 33,3

2006 43,3

2007 51,6

2008 50,7

Komentaras

Irmina Judickaitė, Draudimo priežiūros komisijos valdybos narė

Investicinio gyvybės draudimo atskaitymų dydis ir mokesčiai nereglamentuojami tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. Reguliuoti jų neišeina, nes pati ES draudžia kištis į šiuos dalykus, juos nustato rinka, bendrovių konkurencija. Kai žmogus sudaro sutartį, jis visą laiką informuojamas apie mokesčius ir tai turi įvertinti. Ko gero, žmonėms šiuo metu ne tiek rūpi administravimo mokesčių dydis, kiek nuosmukis finansų rinkose.

Universalaus patarimo, kaip elgtis šiuo metu, nėra. Kiekvienas sprendžia, ar jam duoną pirkti, ar draudimo įmoką mokėti. Jeigu nėra labai blogai, tai galbūt daugiau prasmės yra laikytis pasirinktos krypties ir tęsti įmokas.