Jei darbuotojas prašymą įteikia atostogaudamas ar sirgdamas, jis ramiausiai tas 14 dienų gali praleisti taip, kaip buvo suplanuota, sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė dr. Vida Petrylaitė.

Pasak teisininkės, iš darbo išeiti galima ir tą pačią dieną, kai apie tai pranešama darbdaviui. Tačiau tai įvykti gali tik abiejų šalių sutarimu – darbdavys turi sutikti su tokiu darbuotojo prašymu. Jei darbdavys nesutinka, darbuotojas turi teikti prašymą išeiti iš darbo savo noru raštu – tai yra svarbiausia garantija darbuotojui.

Tokiu atveju darbo sutartis turi būti nutraukta per 14 darbo dienų. Tai yra viena paprasčiausių darbo sutarties nutraukimo procedūrų, sako advokatė.

Įteikti prašymą atleisti iš darbo galima ir atostogaujant. Tokiu atveju jį reikia siųsti registruotu paštu. Darbo sutartis tokiu atveju taip pat turi būti nuraukta per 14 darbo dienų, nepriklausomai nuo to, ar per jas darbuotojas dirbs, ar vis dar atostogaus.

„Kažkas kažkada pradėjo vartoti tokį netinkamą terminą, kad darbuotojas turi „atidirbti“ 14 darbo dienų. Darbo kodeksas nekalba apie jokių „atidirbimą“ – ten sakoma tik, kad reikia įspėti prieš 14 darbo dienų. Taigi gali būti, kad darbuotojas nedirbs tas 14 darbo dienų“, – aiškina teisininkė.

Daugiau apie atleidimo iš darbo procedūras – pokalbyje.