Niekas nesitikėjo, kad Islandija, laikyta viena turtingiausių ir stabiliausių valstybių, gali atsidurti ties bankroto riba. Finansų krizės apimta šalis į bedugnę gramzdina ir Lietuvos verslininkus. Šie priversti ne tik sukti galvas, kaip atgauti investuotus pinigus, bet ir stengtis patys neįlįsti į skolas.

Skolas teks išieškoti

Ilgą laiką finansiniu stabilumu ir sparčiai kylančia ekonomika garsėjusi Islandija dar neseniai buvo viena patraukliausių verslo partnerių. Pradėjusios įgyvendinti bendrus projektus Lietuvos bendrovės nė neįtarė, kad Islandijos verslininkai taps nemokūs, o pinigų teks reikalauti per skolų išieškojimo paslaugas teikiančias įmones.

Ne vienus metus įvairioms islandų bendrovėms statybines medžiagas tiekiančios įmonės "Proexport" direktorius Viačeslavas Dubrovskichas tikino ne tik jau kelis mėnesius nesulaukiantis naujų užsakymų, bet ir niekaip negalintis atgauti pinigų už anksčiau pristatytą produkciją. Nors apie Islandiją ištikusią finansų krizę pasaulis išgirdo vos prieš kelias savaites, iš tiesų sunkumus verslas pradėjo justi kur kas anksčiau.

"Turime klientų, kurie mums už atvežtas prekes jau nuo pavasario nesumoka. Todėl neseniai kreipiausi į skolas išieškančią bendrovę, nes kitos išeities, kaip atgauti pinigus, nematau. Per nemokius klientus pats esu priverstas įvairiais būdais ieškoti pinigų ir skolintis", – kalbėjo V.Dubrovskichas.

Tačiau skolų išieškojimo bendrovės nepatarė areštuoti skolininkų turto, nes šio vertė labai sumažėjusi. Specialistai V.Dubrovskichui rekomendavo palaukti bent iki kitų metų pavasario, esą tuomet Islandijos rinka turėtų šiek tiek atsigauti.

Valstybinės statybos sustabdytos

Vieni islandų verslininkai nepajėgia atsiskaityti su partneriais, nes patys nebeturi pinigų, kiti dėl itin nuvertėjusios nacionalinės valiutos negali kronų iškeisti į eurus.

"Iki šiol klientai už prekes mokėdavo eurais, tačiau dabar, kai Islandijos bankai patiria didelių sunkumų ir yra nacionalizuojami, kronos euro atžvilgiu labai nuvertėjo, todėl niekas už jas eurų neparduoda. Jei pats už prekes priimčiau kronas, patirčiau daug nuostolių. Pavyzdžiui, prieš krizę pristačiau krovinį, kurio vertė buvo 10 tūkst. eurų. Šiuo metu už jį gaučiau apie 1,2 mln. kronų, o jas iškeitus išeitų apie 4,8 tūkst. eurų.

Nuostoliai akivaizdūs, o prekės juk neatpigo", – susidariusias aplinkybes komentavo V.Dubrovskichas.

Verslininkas tikino su bet kuo bendradarbiavimo sutarčių nepasirašinėjęs, todėl tikrai nesitikėjęs pakliūti į tokią keblią padėtį.

"Dauguma mūsų bendrovės klientų – valstybinius objektus Islandijoje statančios įmonės, todėl apie jokius gresiančius sunkumus nė nesusimąstėme. Juk iki šiol manyta, kad ši valstybė – kone mokiausia klientė. Tačiau dabar, kai Islandijos valdžia nebeturi pakankamai pinigų, nes didžiąją dalį lėšų skyrė griūvantiems bankams gelbėti, ji sustabdė visus jau pradėtus įgyvendinti projektus – net valstybinių pastatų ar socialinių būstų statybas", – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto verslininkas tvirtino esąs užtikrintas, kad šie projektai vėliau bus vykdomi toliau. Nors jo tikrai nedžiugina faktas, kad kol rinka netaps stabilesnė, atgauti pinigų beveik neįmanoma, o tai gerokai apsunkina įmonės finansinę būklę.

Kamuoja nežinia

Kelias įmones jungiančios grupės ASF atstovai, įgyvendinantys vieną stambiausių projektų Islandijoje, taip pat tvirtino dėl šios šalies krizės patiriantys nemažai sunkumų. Dar šių metų pradžioje bendrovė susitarė, kad pagamins ir įstatys langus pirmajam komercinės paskirties devyniolikos aukštų dangoraižiui Islandijos sostinėje Reikjavike, tačiau neseniai projektas buvo sustabdytas.

"Islandijoje viskas žlunga. Nei įmonės, nei privatūs asmenys nebegali disponuoti savo lėšomis, nes visi pinigai įšaldyti, bendrovės negauna kreditų. Visa tai dar labiau gilina krizę. Negalėdama mums sumokėti net avanso, nekilnojamojo turto vystytoja, su kuria šiuo metu dirbame, sustabdė statybas. Jau pagaminome visas konstrukcijas ir langus, juos nugabenome į Islandiją, tačiau negalime jų įstatyti. Tariamės su bendrovės atstovais, bet kol kas žinių, kada darbus galėsime tęsti, nėra", – apgailestavo šiam projektui vadovaujantis Vytautas Bukauskas.

Specialistas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau statybos vėl pajudės, tačiau prognozuoti, ar užsakymas bus pelningas Lietuvos įmonėms, jis nesiryžo.

"Šimtu procentų žinau, kad projektą užbaigsime, tiesiog teks atidėti visus terminus. Tačiau ar su pliusu, ar su minusu jį baigsime, pasakyti suku", – teigė V.Bukauskas.

Šis projektas yra pirmasis, kurį įmonių grupė ryžosi įgyvendinti Islandijoje. Deja, nelabai vykęs. V.Bukauskas taip pat pabrėžė, kad būtent dėl šio projekto bendrovė šiuo metu išgyvena gana sunkų laikotarpį.

"Investavome išties daug pinigų, o grąžos kol kas jokios negauname. Todėl neturime pakankamai lėšų, o išlaidų vis daugėja. Įmonės darbuotojams juk nepasakysi, kad užsakovas neatsiskaito, todėl negalime sumokėti algų", – rūpinosi atstovas.

Išgelbėtų narystė ES?

Kad ši Šiaurės Europos šalis susiduria su išties rimtais sunkumais, patvirtino ir Islandijos garbės konsulas Lietuvoje Vaidotas Sankalas. Tačiau valstybė ieško įvairių būdų, kaip išvengti dar skaudesnių pasekmių.

"Iš tiesų šiuo metu Islandijoje labai kebli padėtis, tačiau valdžia užtikrino netrukus įveiksianti bent dalį sunkumų. Nacionalizuodama šalies bankus valstybė pažadėjo, kad jie nebankrutuos, o gyvuos, todėl finansinė padėtis po truputį gerėja. Padėjo ir gautos paskolos iš kitų šalių", – komentavo V.Sankalas.

Šalis ieško ir kitų būdų smukusiai rinkai atgaivinti. Net svarstoma galimybė stoti į ES ir įsivesti eurą.

"Kol kas jokių rimtų sprendimų dar nepriimta, o sklindančios kalbos apie stojimą į ES tėra diskusijos. Tačiau valstybė jau suvokia, kad narystė ES garantuoja ne tik kitų šalių paramą viena kitai, bet ir realią pagalbą susidūrus su sunkumais. Islandijos valdžia stebi procesus ES ir mato, jog Bendrijos narės deda nemenkas pastangas, kad finansinių sunkumų išvengtų bet kuri ES šalis", – kalbėjo V.Sankalas.

V.Sankalas įsitikinęs, kad jei kas nors būtų galėjęs nuspėti, jog valstybė patirs tokią didelę krizę, sušvelninti jos padarinius arba apskritai išvengti sunkumų būtų pasirengta gerokai anksčiau.

"Pirmuosius sunkumus Islandija pajuto dar praėjusių metų rudenį, tačiau tai visi vertino kaip natūralius rinkos pokyčius. Krizės, juolab tokios drastiškos, niekas nesitikėjo, todėl ir nebuvo imtasi jokių veiksmų", – aiškino garbės konsulas.

Mažina darbuotojų skaičių

V.Sankalas pabrėžė, kad nors Islandijos ekonomika šiuo metu nusilpusi, ji potencijos dar turi, todėl valstybei jokio pavojaus nėra. Šalį gelbsti stipri žuvininkystės pramonė ir energetikos šaltiniai.

Tiesa, su dideliais sunkumais susiduria nekilnojamojo turto ir statybų bendrovės, tačiau bankrotų šios įmonės masiškai dar neskelbia.

"Nors kai kurios įmonės jau bankrutavo, dauguma stengiasi rasti kitų būdų, kaip išgyventi – kad nežlugtų, daugelis jų peržiūri įmonės darbuotojų skaičių ir mažina etatus. Nors man neteko girdėti, kaip sekasi jose dirbantiems lietuviams, logiška, kad pirmiausia atleidžiami darbuotojai iš užsienio", – įsitikinęs pašnekovas.

Konsulas pabrėžė, kad Islandijoje daugiausia dirba atvykėliai iš Lenkijos, o per pastarąsias keletą savaičių nemažai jų jau išvyko į tėvynę. Kiek Islandijos bendrovėse dirba lietuvių, oficialios statistikos nėra.

Skaičiai ir faktai

2007 m. Lietuvos eksportas į Islandiją sudarė 93,78 mln. eurų. Palyginti su 2006 m., eksportas padidėjo beveik 21 proc.

Lietuvos eksportas į Islandiją pernai sudarė 0,75 proc. bendro šalies eksporto. Islandija užėmė 22 vietą didžiausių mūsų šalies eksporto partnerių sąraše.

2007 m. Lietuva iš Islandijos importavo prekių už 13 mln. eurų. Palyginti su 2006 m., importas padidėjo 3 proc.

Lietuvos importas iš Islandijos 2007 m. sudarė 0,07 proc. bendro Lietuvos importo. Islandija užėmė 48 vietą didžiausių importuotojų į Lietuvą sąraše.

Islandija, kurios tiesioginės investicijos mūsų šalyje 2008 m. sausio 1 d. sudarė 230 mln. litų, užėmė 17 vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį.
Šaltinis: Užsienio reikalų ministerija