Iki 2023 m. apie 90 proc. elektros energijos vartotojų bus privalomai aprūpinti išmaniaisiais skaitikliais, vėliau šie bus įdiegti kitiems, mažiau elektros energijos suvartojantiems klientams. Preliminariai 130–150 mln. eurų kainuojantį išmaniosios apskaitos diegimą įgyvendinanti elektros ir dujų skirstymo bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) teigia, kad daugelis Europos šalių pasirinko būtent tokį kelią, mat skaitiklius diegiant iškart visiems gyventojams elektros kaina padidėja mažiau. Apie elektros vartotojų ir visos rinkos laukiančius pokyčius "Kauno dienai" pasakojo ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas.

– Įmonė teigia, kad, įdiegus išmaniąją apskaitą, turėtų mažėti elektros vartojimas, nes klientai galės geriau suprasti savo įpročius. Ar tai reiškia, kad šiuo metu elektros suvartojimas yra perteklinis, neracionalus? Kiek, jūsų skaičiavimu, gali sumažėti elektros suvartojimas ir vartotojų išlaidos už elektrą?

– 2017 m. ESO įgyvendino "Išmaniosios apskaitos" bandomąjį projektą, kuriuo siekta sužinoti tuo metu buvusių techninių sprendinių galimybes, sudaryti sąlygas klientams taupyti elektros energiją ir laiką. Per bandomąjį projektą Lietuvoje buvo įdiegta beveik 3 tūkst. išmaniųjų skaitiklių Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Šilutės, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. Klientai ypač vertino išmaniųjų skaitiklių pranašumą, kad nebeliko prievolės kas mėnesį nurašyti skaitiklio rodmenis, o elektros energijos sutaupymas siekė vidutiniškai iki 6 proc. ES valstybių patirtis ir geroji praktika, Europos Komisijos ataskaitos rodo, kad dėl išmaniosios apskaitos vartotojai sutaupo vidutiniškai 2–6 proc. elektros energijos.

Šiuo metu klientai savo vartojimo įpročius gali koreguoti remdamiesi bendromis rekomendacijomis dėl įrenginių, prietaisų naudojimo ir kitų įpročių keitimo, pavyzdžiui, keisti apšvietimo prietaisus ar lemputes. Tačiau išmanieji skaitikliai leis vartotojams stebėti savo elektros suvartojimą 15 min. tikslumu, tad galima bus stebėti, kada daugiausia suvartojama elektros energijos, priimti tam tikrus sprendimus, kaip būtų galima taupyti.

2017 m. pabaigoje beveik 40 proc. ES gyventojų turėjo išmanųjį skaitiklį. Prognozuojama, kad iki 2023 m. jį turės 70 proc. ES namų ūkių.

– Kodėl bendrovė turėtų rūpintis klientų vartojimo įpročiais ir privalomuoju būdu siūlyti jiems galimybes sutaupyti? Kodėl naudą žadantys išmanieji skaitikliai diegiami ne tik tiems, kurie jų pageidauja?

– Įdiegus skaitiklius, išmanusis ir per nuotolį valdomas tinklas ne tik bus naudingas vartotojui, bet taip pat leis efektyviau valdyti visą tinklą ir skatins konkurenciją. Diegimu rūpinantis centralizuotai, ESO ir klientas gaus greičiausią efektą optimaliomis sąnaudomis. Pastebėtina, kad Lietuva yra bene vienintelė ES valstybė, dar neįdiegusi išmaniųjų skaitiklių. Tik juos įdiegus bus įmanoma tikra konkurencija rinkoje – to ir siekiama.

– Ar kitose ES šalyse išmanieji skaitikliai diegiami taip pat neklausiant paties vartotojo nuomonės?

– Išmanieji skaitikliai įdiegti arba diegiami ne tik ES, bet ir kitose Europos šalyse. 2017 m. pabaigoje beveik 40 proc. ES gyventojų turėjo išmanųjį skaitiklį. Prognozuojama, kad iki 2023 m. jį turės 70 proc. ES namų ūkių.

2017 m. duomenimis, 80 proc. Vakarų Europos ir Skandinavijos namų ūkių naudojo išmaniąją apskaitą, Vidurio Europoje – apie 50 proc., kitur šiek tiek mažiau.

Dar 2007 m. pirmoji išmaniąją apskaitą įdiegusi Italija jau 2017 m. ėmėsi visiško sistemos atnaujinimo. Panašiu keliu eina ir Švedija.

2016 m. pabaigoje Estija buvo pirmoji Rytų regiono šalis, kuri užbaigė nacionalinį centralizuotą išmaniosios apskaitos diegimą visiems vartotojams. Šiuo metu tai daro ir Latvija. Kiekviena ES šalis pati nusprendžia, kokią diegimo strategiją naudoti, tačiau dažniausiai renkamasi masto ekonomija. Iškart skaitiklius diegiant didžiajai daugumai, jie nuperkami pigiau ir tokiu būdu laimi ne tik vartotojas, bet ir operatorius – sąnaudos mažesnės, mažesnė įtaka ir tarifui.

– Ar vartotojai, be galimybės stebėti savo elektros vartojimo įpročius, turės ir kitokios naudos? Kuo išmanieji skaitikliai naudingi pačiai bendrovei? Galbūt naujovė pirmiausia aktuali bendrovės apskaitai?

– Išmaniųjų skaitiklių rodmenų nurašymas vyks nuotoliniu būdu, todėl klientams nebereikės kas mėnesį patiems nurašyti skaitiklių rodmenų, o ESO – vykti pas klientus dėl planinių patikrinimų. Tokiu būdu bus taupomas kliento laikas ir ESO sąnaudos. Nebebus poreikio vykti pas klientus dėl skaitiklio techninės apžiūros, nes nuotoliniu būdu bus gaunama esminė informacija apie skaitiklių būseną. ESO specialistams bus lengviau identifikuoti rizikingas, problemines vietas ir atitinkamai planuoti investicijas, tikslingai vykdyti rekonstrukcijos ir kitus darbus.

Vėliau, liberalizavus rinką ir paskatinus konkurenciją joje, nepriklausomi tiekėjai galės varžytis dėl klientų – konkuruoti paslaugomis, jų kokybe, kainomis ar kitais individualiais sprendimais. Panašų rinkos virsmą jau esame patyrę, kai dėl konkurencijos telekomunikacijos sektorius pasikeitė neatpažįstamai ir laimėjo vartotojas. Tad nauda abipusė, atitinkanti kliento poreikius ir lūkesčius bei bendrovės efektyvaus ekonominio veikimo principus.

– Kiek kiekvienam vartotojui kainuos įdiegti naują išmanųjį skaitiklį?

Klientams skaitiklio pirkti nereikės – viskuo pasirūpins ESO. Išankstiniais skaičiavimais, poveikis elektros tarifui per visą išmaniojo skaitiklio tarnavimo laiką (18 metų) būtų apie 0,06 cento už kWh. Šiuo metu elektros tarifas buitiniams klientams siekia 0,13 euro už kWh, tai jis būtų 0,1306 euro už kWh. Šiuo metu vidutiniškai 150 kWh sunaudojančiam namų ūkiui per mėnesį toks suvartotas elektros kiekis kainuoja apie 19,5 euro. Į tarifą įskaičiavus dalį už išmaniuosius skaitiklius, kaina būtų 19,59 euro. Šiuo metu visos Investicijos derinamos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir ji vėliau nustatys, kaip ir kada investicijos bus įtraukiamos į elektros tarifą.

– Rengiantis diegti išmaniąją apskaitą, buvo atliktos dvi sąnaudų ir naudos analizės. 2012 m. analizė parodė neigiamus rezultatus, 2017 m. – teigiamus. Tai leidžia manyti, kad šiuo metu (ir ateityje) gaunama nauda nenusvers patiriamų išlaidų?

– ESO planuojama diegti išmanioji apskaita duos ilgalaikės naudos Lietuvos vartotojui, elektros energijos skirstymo tinklui ir visai Lietuvos ekonomikai. Pastebėtina, kad, derinant projekto investicijas su VKEKK, aptariamas ir skaičiuojamas platus spektras socialinių bei ekonominių naudų vartotojams, skirstymo tinklui, rinkos įgalinimui: bus efektyvesnis skirstymo tinklo valdymas, minimizuotos vagysčių galimybės, tikslesnės investicijos į tinklą, optimizuotos skaitiklių priežiūros ir rodmenų nurašymo sąnaudos bei kitos šiuo metu ESO patiriamos sąnaudos. Klientas turės galimybę taupyti ir naudoti mažiau energijos, bus didesnė konkurencija tarp nepriklausomų tiekėjų.

– Paminėjote italų pavyzdį, kai, praėjus dešimtmečiui po įdiegtos išmaniosios apskaitos, imtasi visiško sistemos atnaujinimo. Ar išmanieji skaitikliai bus ilgaamžiškesni, ar gali nutikti priešingai – šią inovaciją bus privaloma dažniau atnaujinti?

– Naujieji skaitikliai yra sertifikuoti, atitinka ES standartus ir yra tikslūs kaip dabar esantys. Išmaniajam skaitikliui gamintojai įprastai suteikia garantiją iki 20 metų. ESO, remdamasis kitų šalių praktika, skaičiuoja, kad šie skaitikliai galėtų tarnauti apie 18 metų. Dabartinių skaitiklių naudojimo terminas – iki 12 metų. Tad klientas iškart pajus naudą, nes metrologinė patikra bus rečiau. Sugedus ar nebeveikiant skaitikliui, jis bus keičiamas kitu nemokamai. Klientui nereikia tuo rūpintis dabar ir nereikės ateityje.