- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
4,1 proc. siekęs Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmą šių metų ketvirtį nulemtas keleto veiksnių, o tikrasis karo poveikis dar nejuntamas, sako „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandaras Izgorodinas. Vis tik, eksperto teigimu, ateinančiais mėnesiais šalies pramonė pajus žaliavų tiekimo problemas, todėl panašaus ekonomikos augimo tikėtis neverta.
Pasak A. Izgorodino, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo dėl žemos palyginamosios bazės, be to, šalyje nebebuvo skelbiamas karantinas. Ekonomistas palygino, kad per 2021 m. pirmuosius tris mėnesius šalies BVP augo tik 1 proc. būtent dėl tuomet buvusio karantino.
„Šių metų pirmą ketvirtį ekonomika funkcionavo be didesnių COVID-19 suvaržymų, todėl, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, techniškai nebuvo sudėtinga pasiekti ekonomikos augimą“, – savo „Facebook“ sekėjams rašo A. Izgorodinas.
Antrąja BVP didėjimo priežastimi jis įvardija ekonomikos augimą „iš inercijos“, šalies ūkiui dar nepajutus tikrojo karo Ukrainoje poveikio, kadangi pramonė vis dar turėjo pakankamai žaliavų įprastinėms gamybos apimtims palaikyti.
„Šiuo atveju turiu omenyje tai, kad Lietuvos ekonomikos sektoriai dar nespėjo visa jėga pajusti dėl Rusijos–Ukrainos karo atsiradusius iššūkius“, – teigia A. Izgorodinas.
„Geras šio argumento pavyzdys – šių metų kovą metinis Lietuvos pramonės (be naftos pramonės) gamybos augimas siekė 18,8 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2022 m. pradžios. Priežastis paprasta – gamybos įmonės žaliavomis apsirūpina keliems mėnesiams į priekį, todėl, nepaisant geopolitinių iššūkių ir žaliavų trūkumo rizikos, gamyba vyko įprastu režimu“, – įžvalgomis dalinasi ekspertas.
Tęsdamas su karu susijusias įžvalgas, A. Izgorodinas pastebėjo, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje mažėjo gyventojų vidaus vartojimas. Anot jo, šių metų kovą, lyginant su vasariu, nuo 13 proc. iki 5,8 proc. lėtėjo mažmeninės prekybos apimčių augimas, mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis augo daugiau nei dvigubai lėčiau – nuo 32,7 proc. vasarį vartojimo augimas smuko iki 15,1 proc. kovą.
„Pagrindinė priežastis – išaugęs neapibrėžtumas tarp Lietuvos vartotojų. Statistikos departamento duomenimis, kovą Lietuvos gyventojai gerokai prasčiau vertino Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, savo finansų padėties perspektyvas. Dėl Rusijos–Ukrainos karo išaugęs vartotojų neapibrėžtumas dalį gyventojų, tikėtina, paskatino atsargiau leisti pinigus ir taupyti“, – argumentuoja ekonomistas.
Prastesnis antrasis ketvirtis
Nepaisant optimistinių pirmo ketvirčio prognozių, kiti trys metų mėnesiai šalies ekonomikai bus prastesni, įsitikinęs A. Izgorodinas. Viena to priežasčių, pasak jo, bus aukštas bazės efektas.
„Pirma – tas pats bazės efektas: antrą 2021 m. ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 8,6 proc., todėl 2022 metų antro ketvirčio skaičius lyginsime su itin aukštu praėjusių metų rezultatu“, – rašo ekonomistas.
Be to, jis pastebi, kad pramonės įmonės pagaliau pajus žaliavų iš posovietinių valstybių tiekimo problemas, kas atitinkamai trikdys gamybą, be to, sektorius patirs nuostolius infliacijos spaudžiamiems gyventojams mažinant vartojimo lūkesčius.
„Euro zonoje matome didelį vartotojų lūkesčių kritimą dėl augančių kainų – žmonės vis prasčiau vertina savo finansų perspektyvas, atitinkamai mažėja euro zonos vartotojų motyvacija leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms. Tai – taip pat neigiamas signalas Lietuvos gamybos sektoriui“, – teigia A. Izgorodinas.
Vis tik teigiamai ekonomistas vertina tai, kad balandį „nežymiai“ mažėjo neapibrėžtumas tarp Lietuvos vartotojų, esą, „gyventojai geriau nei kovą vertino Lietuvos ekonomikos, darbo rinkos bei savo finansų padėties perspektyvas“.
„Negana to, nepaisant sparčiai kylančių kainų, balandį Lietuvos gyventojų noras pirkti stambesnes prekes iš esmės vertinant darbo rinkos bei savo finansų padėties perspektyvas buvo stabilus – sparti infliacija bent jau kol kas fundamentaliai nepakirto Lietuvos vartojimo rinkos“, – „Facebook“ rašė A. Izgorodinas.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2022 m. pirmą ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 14,2 mlrd. eurų, o lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, augo 0,9 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...