J. Petrauskienė: ekonomikos krizė nebuvo tokia gili kaip 2009 metais

Vien antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ekonomika susitraukė 5,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.

„Didžiausią įtaką kritimui antrąjį ketvirtį turėjo paslaugų dalis, antra didžiausią įtaką darė pramonė, trečioje vietoje – statyba“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.

Pasak jos, jau galima daryti išvadą, kad koronaviruso sukelta ekonominė krizė nebuvo tokia gili, kaip 2008-2009 metis.

„Išanalizavus ir palyginus 2009 metų krizę, ir šių metų, tai matome, kad 2009 metais krizė buvo daug didesnė, minus 12,7 proc. (BVP – BNS). Dabar matome 5,1 proc. kritimą, palyginti su ankstesniu laikotarpiu (pirmuoju ketvirčiu – BNS)“, – teigė ji.

Visos veiklos sugrįžta į tą lygį, kuris buvo prieš karantiną. Skaičiais neprognozuosiu, bet kiek matome iš dabartinės situacijos, viskas atsigauna.

Pirmąjį pusmetį šalies BVP sudarė 22,5 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 0,6 proc.

„Tai taip pat yra kritimas, bet labai nežymus“, – sakė departamento vadovė.

J. Petrauskienės teigimu, pirmieji trečiojo ketvirčio duomenys rodo, jog ekonomika šiemet daugiau  kristi toliau.

„Drįstu prognozuoti, kad ekonomika neturėtų smukti, visi rodikliai rodo, kad to smukimo kaip ir nesimato. Visos veiklos sugrįžta į tą lygį, kuris buvo prieš karantiną. Skaičiais neprognozuosiu, bet kiek matome iš dabartinės situacijos, viskas atsigauna“, – teigė ji.

Antrąjį ketvirtį neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo (krito 2 proc.), pramonės (1,01 proc.), profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo (0,95 proc.) įmonių veikla.

Pasak J. Petrauskienės, gamyboje didžiausios įtakos BVP nuosmukiui turėjo smukusi tekstilės pramonė, odos apdirbimas, naftos produktų ir medienos prekyba. Tuo metu statyboje pastebimas kritimas gyvenamųjų pastatų segmente.

Anot jos, birželį jau buvo galima stebėti odos gaminių, tekstilės pardavimų atsigavimą, be to, atsigauna sporto prekių ir restoranų pardavimai.

Finansų ministerija birželį prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet smuks 7 proc., kitąmet ji augs 5,9 proc. „Swedbank“ Lietuvai šiais metais prognozavo 6,5 proc. smukimą, SEB – 6,7 proc., Lietuvos bankas – 9,7 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai prognozavo 8,1-10,4 proc. BVP kritimą, Europos Komisija – 7,1 proc.