Politologai stebisi, kad Lietuva nepateko tarp artimiausių sąjungininkių, tačiau verslininkai tikina, jog tai ekonomikai labai  nepakenks, nors politiškai būtų naudinga, skelbia portalas „15min“.

Politologas Tomas Janeliūnas portalui teigė, kad Lietuva dėjo politinių pastangų parodyti savo „antikiniškumą“ ir bendradarbiavo su Taivanu, tačiau to, regis, nepakako atitinkam įvaizdžiui susikurti.

Be to, jis pabrėžė, kad JAV sprendimas neįtraukti Lietuvos į minėtą sąrašą gali būti susijęs su rizika dėl sankcijų apėjimo – Baltijos šalys minimos reeksporto į Rusiją ir Centrinę Aziją kontekste, o Lietuva sulaukė dėmesio dėl galimo vyno eksporto į Rusiją bei „Teltonikos“ maršrutizatorių galimo pardavimo Rusijoje, nors įmonė tai vadina šmeižtu.

„Tų neišspręstų problemų, matyt, yra ir tenka suprasti, kad vien politinio įvaizdžio kūrimo neužtenka. Reikia labai konkrečių priemonių, kad sustiprintume savo reputaciją“, – pabrėžė politologas.

Tuo metu Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas teigė, kad Lietuva galėjo nepatekti į minėtą šalių grupę dėl mažos rinkos, tačiau pridūrė, kad „savaime dirbtinio intelekto inovacijų diegimo ribojimai nėra pozityvi žinia“.

Kaip anksčiau rašė BNS, naujieji kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos pirmadienį pristatyti ribojimai nebus taikomi 18-ai pagrindinių JAV sąjungininkų ir partnerių, įskaitant JK, Prancūziją, Vokietiją ir Japoniją.

Baltųjų rūmų pareiškime pažymima, jog „DI sparčiai tampa svarbiausiu tiek saugumo, tiek ekonominio atsparumo aspektu“, todėl Jungtinės Valstijos turi užtikrinti, kad priešiškos valstybės negalėtų lengvai piktnaudžiauti pažangiausiomis DI technologijomis.