Gili pietinių Europos šalių stagnacija kelia nerimą Bendrijoms šalims, mokančioms už jų gelbėjimą. ES lyderiai prispaudė Ispanijos premjerą ir ekonomikos ministrą dėl nevaldomo biudžeto deficito, kuris praėjusiais metais siekė net 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Galima palyginti: Lietuvoje praėjusiais metais deficitas siekė 4,8 proc. BVP.

Tyrimų instituto "Social Dynamics International" ekonominių tyrimų grupės vadovas

Nuraminus finansų rinkas papildoma pinigine injekcija agoniją išgyvenančiai Graikijai, buvo nusipirkta keletas mėnesių esminėms šalies problemoms spręsti, nes valstybė neaugant ekonomikai visuomet reikalaus papildomų investicijų. Baiminamasi, kad Graikijos ir galbūt kitų prasiskolinusių valstybių bankroto išvengti nepavyks ir jos gali palikti euro zoną.

Artėjantys rinkimai šalyje (balandžio 22 d.) taip pat kelia nerimą, nes atrodo, kad į valdžią ateis esamos politinės krypties priešininkai, kurie pasisako prieš taupymo politiką. Labai realu, kad jie gali priimti sprendimą atsisakyti paramos, griežtų taupymo programų, euro ir įsivesti prieš tai buvusią valiutą.

Bendrijos finansų lyderiai praėjusią savaitę svarstė, tačiau taip ir nesusitarė dėl finansinių transakcijų mokesčio, kurį pasiūlė Europos Komisija, siekdama apriboti ekonominį nestabilumą keliančias spekuliacijas. Labiausiai mokesčiui priešinosi Didžioji Britanija ir Švedija, kurios teigė ratifikuosiančios jį tik tuo atveju, jei mokestis bus įvestas visuotinai.