- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas stabiliausių verslų ir didžiausių Klaipėdos uosto vertybių yra jūrų keltais gabenamų krovinių srautas.
Vienkartinis kamštis
Pagal jūrų keltais gabenamų krovinių kiekį Klaipėdos uostas yra vienas iš pirmaujančių rytinės Baltijos jūros regione. Jis lenkia netgi Taliną, kur pagrinde dominuoja keleivių srautai.
Pagal jūrų keltais gabenamus krovinių srautus Klaipėdos uostui nusileidžia ir rytinės Baltijos Rusijos uostai, nors būta ambicijų, kad tarp Baltijsko ir Ust Lugos plaukios jūrų keltai, kurie iš Lietuvos atims visą tranzitinių krovinių į Kaliningrado sritį srautą. Jis vien Lietuvos geležinkeliuose siekia apie 8 mln. tonų.
Dabar, kai uoste iškilo skandalas dėl taršos, galima akcentuoti, kad jūrų keltais gabenamų krovinių srautas yra palyginti švarus. Atvažiavo, išriedėjo į autostradą ir tiek Klaipėda tuos sunkvežimius tematė. Na taip, skeptikai paklaus: o sunkvežimių srautas, kamščiai gatvėse?
Iš tiesų, didelis kamštis dėl jūrų keltų sunkvežimių gatvėse buvo tik vieną kartą - per visų šventųjų dieną. Tuomet į gatves plūstelėjo ir dideli miestiečių automobilių srautai.
Tam, kad ateityje nebūtų transporto srautų kamščių dėl sunkvežimių, miestas valstybės lėšomis turėtų iš esmės pertvarkyti pirmiausia Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžą. Po to turi būti tvarkomos ir kitos Baltijos prospekto sankryžos. Į uostą ar iš uosto, tiksliau iš „Centrinio Klaipėdos terminalo“ sunkvežimiai turėtų judėti be jokių kliūčių ir susidūrimo su miesto transportu.
Stabilus jūrų keltų verslas
Klaipėdos uostas taip pat yra didžiausias Ro-Ro uostas rytinės Baltijos jūros dalyje. Ro-Ro krova 2017 metais siekė 269,2 tūkst. vnt. Tonomis tai sudarė beveik 6 mln. tonų.
Uostas yra tinkamoje vietoje vystyti jūrines jungtis su Vokietijos, centrinės Švedijos uostais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdos uostas pirmauja Ro-Ro rinkoje.
Jūrų keltais gabenamų krovinių augimas yra stabilus, be kokių nors didesnių šuolių. 2010 – 2017 m. laikotarpiu Ro-Ro krovinių apimčių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vidutinis metinis augimo rodiklis buvo 2,7 proc.
Išskirtinė jūrų keltais gabenamų krovinių savybė yra tai, kad čia aptarnaujamas pagrinde Lietuvos įmonių eksportas ar importas, gabenama įvairių ūkio šakų produkciją, pusfabrikačius ar žaliavas.
Iš esmės jūrų keltai yra didžiausias Lietuvos ekonomikos skatinimo rodiklis.
Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekiai didėja ir todėl, kad pačioje Lietuvoje sparčiai kilo kelių transportu vežamų krovinių kiekiai. 2000 m. jie sudarė 45 mln. tonų, kai 2017 m. jau pasiekė 76 mln. tonų. Iš to kiekio apie 20 proc. sudarė Lietuvos importas, 15 proc.- eksportas. Pastaraisiais metais smarkiai daugėjo ir per Lietuvą gabenamų tranzitinių krovinių kiekis. Jis 2017 m. sudarė net 20,8 mln. tonų. Nemaža dalis krovinių per Lietuvą keliauja į Latviją, Estiją.
Vyksta spartus atsinaujinimas
„Šalies transporto įmonės vis labiau įsitvirtina pagrindinėse ES ir NVS šalių rinkose, veikia pažangiai, numatydamos ilgalaikes strategijas. Sparčiai auga valstybės valdomų įmonių – Lietuvos geležinkelių ir oro uostų, Klaipėdos jūrų uosto rezultatai, tai vieni geriausių pasiekimų Baltijos šalyse“, - teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Spartus transporto srautų augimas fiksuojamas ir šiemet. Šiemet palyginti su praėjusiais metais Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 19,7 proc.
Didėjo eksportas į visas pagrindines šalies transporto paslaugų eksporto rinkas – Vokietiją (+34 proc.), Rusiją (+16 proc.), Prancūziją (+18 proc.), Daniją (+7,3 proc.), Baltarusiją (+57 proc.), Jungtinę Karalystę (+27 proc.), Austriją (+26 proc.), Nyderlandus (+25 proc.).
Lyginant šių ir praėjusių metų pirmo pusmečio rezultatus, išankstiniais duomenimis, krovinių vežimas sausumos transportu padidėjo 15,4 proc. (iki 73,3 mln. t), iš jų kelių transportu – 18 proc. (46,1 mln. t) ir geležinkelių transportu – 11,1 proc. (27,2 mln. t).
Stiprėjančias Lietuvos kelių transporto vežėjų pozicijas rodo naujų krovininių transporto priemonių įsigijimas. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, Lietuvos automobilių transporto parkas auga sparčiausiai ES. Neįtikėtina. Šiemet Lietuvoje įregistruota apie 26 proc. daugiau krovininio transporto priemonių. Iš jų 4489 naujos krovininės transporto priemonės, kurių maksimalus leistinas svoris didesnis nei 16 t, ir 4543 didesnio nei 3,5 t leistino svorio transporto priemonės – atitinkamai 26,2 proc. ir 25,8 proc. daugiau. Antroji ES pagal šiuos rodiklius yra Vengrija, kurioje fiksuotas apie 23 proc. augimas.
Tai yra vienas iš rodiklių, kad jūrų keltais gabenamų krovinių rinka ir ateityje išliks stabili. Nors būta prognozių, kad Ro-Ro krova ateityje nyks, nes ją išstums konteineriai. Prognozuojama, kad 2030 m. Klaipėdos uoste bus kraunama apie 8 mln. tonų jūrų keltais gabenamų krovinių, 2040 m. tas kiekis gali išaugti iki 10 mln. tonų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...